Oracija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Oracija (lot. oratio – kalba, pranešimas) – smulkiosios tautosakos žanras, iškilminga, paprastai juokaujama apeiginė kalba, prakalba.

Oraciją sako piršlys per vestuves, kvieslys, kviesdamas į kokį nors renginį miestelėnus, Užgavėnių dalyviai, vaikščiodami po kiemus, piemenys, pavasarį išgindami, o rudenį pargindami galvijus. Oracijos sakomos ir kitomis svarbiomis kaimo gyvenimo progomis – per šv. Sekmines, šv. Velykas ir t. t.