Onuškio dvaras (Trakai)
Šis straipsnis apie dvarą Trakų rajone. Apie dvarą Rokiškio rajone skaitykite straipsnyje Onuškio dvaras.
| Onuškio dvaras | |
|---|---|
| Vieta | Onuškis |
| Įkurtas | XV a. pabaigoje arba XVI a. pradžioje |
| Pastatų būklė | neišlikęs |
Onuškio dvaras – buvęs dvaras Onuškyje (Trakų rajone), buvusio Skundonių kaimo žemėse.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1511 m. minimas Onuškio dvaras (manoma, įkurtas dar XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje buvusio Skundonių kaimo žemėse). Jam priklausė Taučionių, Vanagų, Niūronių, Bičiūnų ir kiti kaimai. Kuriantis dvarui, aplinkiniai miškai pateko jo žinion.
1511 m. gegužės 20 d. Žygimanto Senojo dovanojimo aktu arklininkui Jokūbui Kuncevičiui suteikta teisė valdyti Onuškio dvarą Trakų vaivadijoje.[1]
1524 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis suteikė jo savininkui J.Kuncevičiui privilegiją steigti Onuškio miestelį.
1511 m. istoriniuose šaltiniuose minima, kad Onuškio dvaras dovanojimu aktu atitenka LDK pareigūnui J.Kuncevičiui.[2] Priešingai R.Šalūgos teiginiui, Onuškio dvaras buvo įkurtas ne savavališkai, o teisėtai įsigytas Kuncevičių. Miesto gyvenviečių tinklo tyrėjai mano, jog Onuškio gyvenvietės įkūrimą lėlė ūkiniai interesai, nes prie XV-XVI a. pradžioje įsteigtų dvarų įsikūrė gyvenvietės, nieko bendro neturinčios su šalies gynyba.[3] Tad Onuškio gyvenvietė įsikūrė bent XV a. pabaigoje, o dvaras dar anksčiau.
1559 m. Barborai Buncevičiūtei ištekėjus už Mykolo Naruševičiaus, Onuškis perėjo pastarajam, nors buvo surašytas dokumentas, kad 1559 m. jis Onuškio dvarą nusipirko.[4][5]
1559 m. dvarą nusipirko Mikalojus Naruševičius. Už jo lėšas 1567-1568 m. buvo pastatyta antroji Onuškio bažnyčia. Mikalojus Naruševičius ėjo aukštas pareigas kunigaikščio dvare. Jis buvo LDK žemės iždininkas ir raštininkas sekretorius. Iždininkas buvo artimiausias paiždininkio padėjėjas. Jis priimdavo ir išduodavo pinigines lėšas. Raštininkai kunigaikščio rūmuose buvo žemesnio rango urėdininkai. Už tarnybą gaudavo žemės, atlyginimą pinigais. Svarbiausi iš raštininkų buvo sekretoriai. Kunigaikštis, Ponų taryba arba kancleris sekretoriams pavesdavo tvarkyti svarbiausius valstybinius raštus. Raštininko parašas ant dokumento rodė, jog rašto (akto) turinys tikras.[6]
Dvaro centre Onuškyje 1670 m. buvo tik 14 kiemų. 1722 m. - 36 šeimos.
Po 1863 m. sukilimo Onuškio dvaras buvo Rusijos valdžios konfiskuotas ir padovanotas grafui Aleksiejui Olsufjevui, kuris buvo Rusijos valstybės tarybos narys ir Rusijos sužeistųjų komisijos narys.
Svarbiausių biografinių žinių apie didikus, valdžiusius Onuškio dvarą, yra lenkų istorikų tęstiniame leidinyje „Polski Słownik Biograficzny“.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ LVIA, SA-6121, l. 1363
- ↑ Cijūnėlis P. Min, darbe, p.7
- ↑ Algimantas Miškinis., Šešelgis K. Min. str., p. 220
- ↑ Kazys Misius. Onuškio šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia ir parapija. 2017 m. Lietuvos valsčiai. Onuškis. p. 292
- ↑ Algimantas Miškinis. Min. veik., p. 191
- ↑ Stasys Vansevičius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybiniai teisiniai institutai, Vilnius, 1981, p. 40-42
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
54°29′15″š. pl. 24°35′55″r. ilg. / 54.48760°š. pl. 24.59869°r. ilg.