Ona Pleirytė-Puidienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Ona Pleirytė-Puidienė
PuidienėPleirytėO.jpg
Gimė: 1882 m. rugpjūčio 30 d.
Mintauja
Mirė: 1936 m. sausio 23 d. (53 metai)
Kaunas
Sutuoktinis(-ė): Kazys Puida
Vaikai:

Mimoza, Algirdas ir Sigurdas

Veikla: Lietuvos pedagogė, rašytoja prozininkė, visuomenės veikėja
Commons-logo.svg Vikiteka: Ona Pleirytė-PuidienėVikiteka

Ona Elžbieta Pleirytė-Puidienė (slapyvardis Vaidelutė, 1882 m. rugpjūčio 30 d. Mintauja – 1936 m. sausio 23 d. Kaunas) – Lietuvos pedagogė, rašytoja prozininkė, visuomenės veikėja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradžios mokslus ėjo vokiečių mokykloje, vėliau mokėsi Mintaujos vokiškoje gimnazijoje, kapeliono Julijono Lindės-Dobilo paveikta, įsijungė į lietuviškos spaudos platinimą.

1903 m. pakviesta vadovauti Plungės slaptajai mokyklai, kurią įsteigė kunigaikštienė Marija Oginskienė. Oficialiai vadinta rankdarbių mokykla, bet joje turėjo būti ruošiamos mokytojos tuo metu draudžiamoms lietuviškoms mokykloms. Nepatyrusiai mokytojai darbas sekėsi sunkiai, mokykla uždaryta 1904 m. spalio mėn. Išvykusi į Šveicariją Ingenbolio Šv. Kryžiaus seserų pensione lavinosi aukštojoje pedagogikos klasėje. Ciuriche susipažino su Jonu Biliūnu, kuris paragino rašyti. 1905 m. pavasarį grįžo į Mintaują, vėliau gyveno Rygoje, Latgaloje, o rudenį gavo kvietimą dirbti „Vilniaus žiniose“, buvo vienintelė nuolatinė dienraščio darbuotoja. 1905 m. viena Lietuvių mokytojų sąjungos organizatorių, sąjungos sekretorė. Aktyviai dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo rengimo darbuose. [1] Buvo artima Mikalojaus Konstantino Čiurlionio aplinkai, 1906 m. Lietuvių dailės draugijai padėjo organizuoti Pirmąją lietuvių dailės parodą.

1906 m. ištekėjusi už rašytojo Kazio Puidos, išvyko į Šiaulius, kur 19071913 m. dirbo spaudos darbą, dalyvavo „Varpo“ draugijos, teatrinėje veikloje. 1907 m. rugsėjo 23–24 d. dalyvavo I Lietuvos moterų suvažiavime Kaune, jo prezidiumo sekretorė, viena Lietuvių moterų sąjungos iniciatorių ir steigėjų. Lietuvos mokytojų sąjungos atstovė į Sankt Peterburge organizuotą Visos Rusijos švietimo lygos suvažiavimą, vienintelė moteris, pasakiusi jame kalbą ir iškėlusi aikštėn lietuvių rusinimo faktus.

Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Čeliabinske Rusijoje, dirbo Lietuvių Centro Komiteto įgaliotine tremtinių reikalams. 1920 m. grįžo į Kauną. [2]

Su Kaziu Puida turėjo tris vaikus: Mimozą (mirė Izraelyje), Algirdą ir Sigurdą (abu sušaudyti vokiečių).

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rašė prie novelinės kompozicijos artėjančius lyrinius vaizdelius impresijas, eilėraščius proza, kuriuose fiksuojama moters išsilaisvinimo ir politinio bruzdėjimo sukelti įspūdžiai, paženklinti ilgesio poetizacijos, skriaudžiamojo melancholijos, romantinio nihilizmo, liūdesio ir sentimentalumo.

Romane „Tėviškė“ kronikiniu pasakojimu perteikė „Aušros“ laikų atmosferą, ypač pabrėždama luominių papročių ir asmeninio pasirinkimo laisvės koliziją, Vilniaus kultūrinio gyvenimo pulsą po spaudos grąžinimo, pirmųjų lietuviškų laikraščių ir kultūrinės veiklos organizacinius rūpesčius.

Bendradarbiavo „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos žiniose“, „Vaivorykštė“, „Krašto balsas“, „Skaitymai“, „Gairės“, „Krivulė“. Paliko vertingų atsiminimų, [3]dienoraštį, kurį 19381939 m. spausdino „Lietuvos žinios“, „Naujoji Romuva“.

Išvertė ir 1922 m. Kaune išspausdino Gavrilo Chruščiovo–Sokolnikovo romaną „Žalgiris“ („Griunvaldo mūšis“), tai buvo pirmas rusų autoriaus romanas išleistas lietuviškai.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gyvenimo akordai, poetinė proza, Kaunas, 1921 m.,
  • Kada rauda siela, poetinė proza, Kaunas: Vaiva, 1922 m.,
  • Audroms siaučiant, proza, Kaunas, 1931 m.,
  • Tėviškė, romanas, 1–2 d., Kaunas, 1925, 1936 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. VaidilutėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 622 psl.
  2. Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. p. 371
  3. Puidienė, O. Ištraukos iš dienoraščio (1921–1928). / Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, F 1, F 453, 19

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vytautas Kubilius. Dviese literatūros sūpuoklėse: Kazys Puida ir Vaidilutė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003.