Ona Labonaitė-Kiršanskienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ona Labonaitė-Kiršanskienė (1899 m. Peštinių kaime (Debeikių valsčius) – 1925 m. rugsėjo 17 d. Vilniuje) – viena pirmųjų profesionalių Lietuvos dramos aktorių.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar būdama labai jauna išvyko į tuometinė Rusijos imperijos sostinę Sankt Peterburgą uždarbiauti. 1916 m., Pirmojo pasaulinio karo metu, tapo Juozo Vaičkaus vadovaujamo Skrajojančio teatro aktore, kartu mokėsi šio teatro vaidybos studijoje. Dalyvavo statant Br. Laucevičiaus-Vargšo „Žmonės“, P.Vaičiūno „Aukos“ ir kt. spektaklius. Vaidino kartu su būsimais garsiais aktoriais Ona Kurmyte-Mazurkevičiene, Teofilija Dragūnaite-Vaičiūniene, Petru Kubertavičiumi, Juozu Stanuliu. 1918 m. teatras grįžo į Lietuvą, su pasisekimu pasirodė Vilniuje, Panevėžyje. Kai Vilniaus kraštą užėmė L.Želigovskio kariuomenė, visa trupė pėsčiomis iškeliavo į Kauną ir įsikūrė tuometinėje „Laikinojoje sostinėje“. 1923 m. J.Vaičkus su keliais aktoriais išvyko darbuotis į Ameriką, tarp iškeliavusių O.Labonaitės-Kiršanskienės nebuvo.

Sunki tuberkuliozės forma vertė ją vis dažniau laikytis lovos režimo. Buvo ištekėjusi ir augino sūnų Juozą (1923–1978), bet vyras kartu negyveno. 1924 m. pervažiavo į Vilnių, kur ją globojo sesuo. Netrukus mirė, palaidota Bernardinų kapinėse.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]