Ona Kondratienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Ona Kondratienė-Zinkevičiūtė (g. 1931 m. rugsėjo 25 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius) – Lietuvos geologė, habilituota fizinių mokslų daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brolis Zigmas Zinkevičius, vyras Alfonsas Kondratas. Mokėsi Ukmergės Antano Smetonos vardo, 19481950 m. Salomėjos Nėries vardo vidurinėje mokykloje. 1955 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. 1960 m. baigė Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos instituto aspirantūrą, geologijos ir mineralogijos mokslų kandidatė, 1993 m. nostrifikuota gamtos mokslų daktare. 1998 m. habilituota fizinių mokslų daktarė.

Nuo 1959 m. Geologijos ir geografijos instituto Kvartero geologijos ir geomorfologijos sektoriaus jaunesnioji mokslinė bendradarbė, nuo 1964 m. vyresnioji mokslo darbuotoja, nuo 1998 m. – vyriausioji mokslinė bendradarbė. Nuo 1990 m. Baltijos šalių stratigrafų asociacijos kvartero sekcijos pirmininkė. 1996 m. Lietuvos geologų sąjungos garbės narė.[1]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nustatė kvartero ir neogeno tam tikrų laikotarpių augalijos raidos dėsningumus. Pateikė kriterijus nuosėdų chronostratigrafijai nustatyti, pjūviams koreliuoti, riboms tarp stratonų (stratigrafinių padalinių) nubrėžti. Detalizavo Lietuvos pleistoceno stratigrafinį suskirstymą, išskyrė kelis naujus regioninius stratonus. Pirmoji nustatė Holšteino jūros (Butėnų tarpledynmečio) nuosėdas Sembos pusiasalyje ir kitose Kaliningrado srities vietose. Patikslino Šventosios slėnio kvarcinio smėlio amžių Duoburėlio, Šiaušupio, Siesarties ir kt. atodangose. 1992 m. sudarė Baltijos regiono kvartero stratotipų katalogą, 2002 m. rengė Lietuvos stratigrafijos vadovą.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pietryčių Lietuvos kvarterinių nuogulų stratigrafija ir antropogeno paleogeografija, su kitais, 1965 m., rusų kalba
  • Lietuvos apatinio pleistoceno nuogulų sandara, litologija ir stratigrafija, su kitais, 1971 m., rusų k.
  • Rytų Europos Maskvos ledyno danga, su kitais, 1982 m., rusų k.
  • Lietuvos geologija, su kitais, 1994 m.
  • Lietuvos kvartero stratigrafija ir paleogeografija remiantis paleobotaninių tyrimų duomenimis, 1996 m., rusų k.
  • Rytų Europos lygumos pleistoceno ežerai, su kitais, 1998 m., rusų k.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas GaigalasOna Kondratienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 458 psl.