Ona Aleknavičienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Ona Aleknavičienė (g. 1957 m. spalio 14 d. Svetlica, Kapsuko raj.) – Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1981 m. baigė Vilniaus universitetą. 1999 m. apgynė disertaciją „Postilės perikopių šaltiniai“, humanitarinių mokslų daktarė.

19811992 m. leidyklos „Mokslas“, 19921994 m. Mokslo ir enciklopedijų leidyklos mokslinė redaktorė. Nuo 1994 m. Lietuvių kalbos instituto mokslinė darbuotoja, 20012002 m. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovė, nuo 2001 m. vadovauja senovinių raštų duomenų bazės parengimo darbams.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiria XVI a. – XVIII a. Mažosios Lietuvos raštiją, rašomosios lietuvių kalbos ir knygos istoriją. Parengė knygą „Jono Bretkūno „Postilė“: Studija, faksimilė ir kompaktinė plokštelė“ (2005 m.). Paskelbė straipsnių apie XVIII a. pradžios lingvistine polemiką ir jos dalyvių M. Morlino, J. Perkūno, H. Lysijaus, J. Berendto veikalus bei rašytinių ir spaustuvinių šriftų raidą. Lituanistinio kompiuterinio šrifto Palemonas viena kūrėjų.[1]

(2000–2001 m. stažavosi Halėje (Vokietija), Frico Tiseno paramos fondo stipendininkė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ona Aleknavičienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 764 psl.