Omegos ūkas
.jpg)
Omegos ūkas arba Gulbės ūkas, Mesjė 17, M17, NGC 6618 – emisinis dujų ir dulkių ūkas, esantis Šaulio žvaigždyne.[1][2][3] Nuo Žemės nutolęs 5500 šviesmečių,[2] kitais duomenimis – apie 3300[1] arba 5000 šm.[3] Kampinis dydis – 37×46′,[1] o regimasis ryškis – 6.[2]
Tai viena didžiausių žvaigždėdaros sričių Paukščių Tako galaktikoje.[2] Omegos ūke esama vieno jauniausių galaktikoje žvaigždžių spiečių – jo amžius siekia 1 mln. m.[2] Daugelio jaunų šio spiečiaus žvaigždžių neįmanoma įžiūrėti dėl jas supančių dujų ir dulkių.[2]
Ūką 1745 m. aptiko šveicarų astronomas Jean-Philippe Loys de Chéseaux,[2] o nepriklausomai atrado ir katalogavo Charles Messier 1764 m. birželio 3 d.[4]
Omegos ūkas danguje matomas greta M16 ir M18, jį galima įžiūrėti pro žiūronus.[2] Palankiausios sąlygos ūką stebėti būna giedromis rugpjūčio naktimis.[2]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 3 „Omegos ūkas“. Astronomijos enciklopedinis žodynas. Suarchyvuota iš originalo 2018-06-22.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: botas: originalaus URL būsena nežinoma (nuoroda) - 1 2 3 4 5 6 7 8 9 „Messier 17“. Nasa.gov. Nuoroda tikrinta 2024-05-17.
- 1 2 Aloyzas Pučinskas. Omegos ūkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-05-17.
- ↑ „Messier 17“. SEDS. 2007-08-13. Nuoroda tikrinta 2024-05-17.