Omaguakai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Omaguakai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | 0 |
| Populiacija šalyse |  Argentina (Šiaurės Vakarų Argentina) Bolivija
|
| Kalba (-os) | omaguakų |
| Religijos | vietinis tikėjimas |
| Giminingos etninės grupės | atakamenjai, diagitai (?) |
Omaguakai arba humahuakai – išnykusi indėnų tauta, kuri senovėje gyveno šiaurės vakarų Argentinoje. Kultūros centras buvo Humahuakos slėnis (dab. Chuchujaus provincija). Jų gyvenamąjį plotą ribojo Grandės, Lavajeno, San Fransisko, Sentos, Irujos, Lipeo upės Chuchujaus ir Saltos provincijose, Bermechas ir Taricha Bolivijoje. Svarbiausi žinomi centrai buvo Tilkara ir Humahuaka.
Omaguakai pateko į Inkų kultūrinę įtaką, o XIV a. inkai ir aimarai užkariavo omaguakų žemes.
Omaguakai buvo genčių konfederacija, kuri vertėsi daugiausia žemės ūkiu (augino kukurūzus). Buvo išvystę keramikos, tekstilės amatus, apdirbo bronzą. Buvo prisijaukinę lamas. Statiniams naudojo akmenis, statė akmenines tvirtoves.
Šiaurėje, šiaurės rytuose omaguakai ribojosi su atakamenjais, taip pat greta gyveno chuchujai, oklojai, pularai, dar žinomi kaip diagitai, aravakai čane, huarpiai. Žinomiausias omaguakų vadas buvo Viltipokas, Tilkaros ir Purmamarkos kasikas, nuožmiai kovojęs prieš ispanus.
Prasidėjus ispanų kolonizacijai į šias žemes plūstelėjo gvaranių gentys, omaguakai galutinai sumišo su kitomis aplinkinėmis tautomis.