Olomouco sūrelis

Olomouco sūrelis, arba Olomouco sūris (ček. Olomoucký tvarůžek, syreček, vok. Olmützer Quargel) – čekiškas brandintas varškės sūris, būdingo stipraus kvapo, ryškaus skonio ir gelsvos spalvos, gaminamas Lošticių mieste, Moravijoje. Sūris vadinamas pagal Olomouco miestą, kurio turguose nuo seno buvo pardavinėjamas.

Sūris gaminamas iš lieso karvės pieno gaunamos rūgščios varškės, nepridedant fermentų, dažiklių ar kitų priedų, išskyrus druską, jame yra tik 0,6 % riebalų. Galutinis gaminys suformuojamas ritinio, žiedo, lazdelių ar kitos, netaisyklingos formos. Būdinga spalva nuo auksinės geltonos iki oranžinės. Spalva tampa sodresnė sūriui džiūnant, nokstant. Galimi baltojo pelėsio Geotrichum candidum pėdsakai. Tradiciškai sūrį gamindavo moterys, naudodavusios medines dvipuses spaudykles „klapačka“, kurias suvoždamos iš sūrio masės išspausdavo apvalius sūrelius. Gamybos principas iki šiol nepasikeitė, tik rankinį darbą iš dalies pakeitė modernios mašinos.

2010 m. Europos Komisija produktui suteikė saugomos geografinės nuorodos statusą.^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis rašytinis šio sūrio paminėjimas datuojamas XV a.^[2] Jį valgė imperatorius Rudolfas II. Iki XIX a. buvo gaminamas Olomoucą supančiuose kaimuose ir paprastai laikytas valstiečių maistu. Būtent tuo metu sūris buvo pradėtas vadinti Olomouco sūriu. XIX a. pradėta masinė sūrio gamyba. 1872 m. Pasaulinėje parodoje Vienoje sūris gavo svarbų apdovanojimą. Tuo metu Europoje buvo tiesiami geležinkeliai, kurie Olomouco sūreliams atvėrė naujas rinkas. 1876 m. varškės sūrį pradėjo gaminti A. W. Company.^[3] Šioje įmonėje Lošticėse įkurtas nedidelis šiems sūriams skirtas muziejus.