Oliveris Paderbornietis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Oliveris Paderbornietis (dar minimas kaip Tomas Oliveris, Oliveris Kelnietis g. apie 1170 m. Vesfalijoje1227 m. rugsėjo 11 d. Otrante) – vokiečių kronikininkas, Paderborno vyskupas (1223-1225 m.).

Manoma, kad gimė Vesfalijoje. Nuo 1196 m. buvo Paderborno kapitulos kanauninku. Išmanė teologiją, matematiką, mechaniką, buvo poliglotas. 1213 m. Flandrijoje vykdė verbavimą į kryžiaus žygius. Pats dalyvavo penktajame kryžiaus žygyje. 1219 m. Damijetos apgulties metu sukonstravo mašiną, su kuria sėkmingai palaužė miestą[1]. Vėliau žygiui žlugus Oliveris Paderbornietis grįžo į Vokietiją, kur buvo įšventintas Paderborno vyskupu. Tačiau tai papiktino kai kuriuos jo priešininkus, todėl Oliveris Paderbornietis paliko sostą ir išvyko pas popiežių Honorijų III bei dirbo jo administracijoje. Mirė greičiausiai Otrante[2].

Apie 1220 m. Oliveris Paderbornietis parašė veikalą „Šventosios žemės karalių istorija“ (lot. Historia regum terrae sanctae), kuriame aprašė kryžiaus žygius į Artimuosius Rytus, tačiau užsiminė ir apie žygius į Pabaltijį bei trumpai paminėjo pagoniškus baltų ir finougrų papročius[3].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.deremilitari.org/resources/articles/francis.htm
  2. http://www.fiu.edu/~mirandas/bios1225.htm#Paderborn
  3. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 223 psl.