Okulografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Crystal Clear action spellcheck.png  Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą ir apie tai, jei norite, praneškite Tvarkos projekte.
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Okulografija (angl. eye-tracking – akių stebėjimas, akių sekimas) – žvilgsnio koordinačių nustatymas  („kertančių akies optinę ašį ir stebimo objekto arba ekrano plokštumą, kurioje pateikiamas tam tikras vaizdo dirgiklis“). Akių stebėtojas – prietaisas, naudojamas nustatyti optinės ašies orientacijai akies obuolio erdvėje. Akių stebėtojai naudojami regos sistemos tyrimuose, psichologijoje, kognityvioje lingvistikoje. Akių stebėjimui naudojamas keletas metodų. Populiariausi – akies kadrinio filmavimo video analizė, taip pat naudojami kontaktiniai metodai, tokie kaip elektrookulografija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. visi tyrimai regos sistemos srityje buvo vykdomi tiktai stebėjimo būdu. 

1879 m.  Paryžiuje Lui Emilis Žavalis atrado tai, kad spausdinto teksto skaitymo procese, akys nejuda monotoniškai, kaip buvo manoma anksčiau. Akys daro trumpus sustojimus, kuriuos Žavalis pavadino fokusavimais, ir staigiais judesiais – sakadomis. Tyrimas suprovokavo daug klausimų dėl skaitymo proceso ypatybių atsiradimo, kurios buvo išaiškintos jau XX a.: ties kokiais žodžiais žmogus koncentruoja savo dėmesį? Kaip ilgai tai trunka? Kam reikalingas sugrįžimas prie žodžių, kuriuos žmogus jau matė?

Пример появления фиксаций и саккад. На рисунке типичная траектория движения глаз по тексту. Глаза никогда не движутся равномерно по тексту.

Edmundas Hugh sukurė pirmą prietaisą akių sekimui. Prietaisas atrodė kaip lęšis su skyle vyzdžiui. Prietaisas buvo susietas su rodykle, padaryta iš aliuminio, kuri sinchroniškai judėjo kartu su akies obuoliu.  Hju naudojo kvantines regresijas (tik mažoji dalis sakadų yra iš tikrųjų regresijos). 

Pirmas neinvazinis akių stebėtojas buvo sukurtas Gi Тomasu Bušvelu Čikagoje. Bušvelas naudojo šviesos spindulių atspindžius nuo akies obuolio į jautrią šviesai juostelę. Tokiu būdu jis pravesdavo mokslinius tyrimus, nagrinėdamas skaitymo procesų ypatybę.

1950 m. Maskvoje rusų mokslininkas  Alfredas Jarbusas padarė svarbius mokslinius tyrimus akių stebėjimo srityje  ir jo monografija 1967 m. buvo labai aukštai įvertinta pasaulio akademinės bendruomenės. Jis parodė, kad formali užduotis, priskirta bandomajam asmeniui, turi didžiulį poveikį eksperimento rezultatui.

Jis taip pat aprašė ryšį tarp bandomojo asmens motyvacijos ir jo žvilgsnio fokusavimų: „Atlikti tyrimai… rodo, kad akių judėjimo pobūdis arba yra visiškai nepriklausomas, arba yra labai mažai priklausomas vizualaus turinio“. Serija bandymų parodė, kad eksperimento rezultatas priklausomas ne tik nuo vizualinio stimulo, bet ir nuo užduoties, nustatytos bandomajam, o taip pat nuo informacijos, kurią bandomas subjektas tikisi gauti iš vaizdo stimulo.

Jarbuso tyrimas rodo, kad yra ryšys tarp uždavinio ir bandomojo objekto akių judėjimo.

Eksperimento akių judėjimo vertinimo įrašai parodė, kad tik nedidelė dalis vaizdinių elementų pritraukia bandomojo objekto dėmesį ir jo akys fiksuojasi ties tais elementais. Akių judėjimo procesas atspindi žmogaus mąstymo procesą. Žvilgsnis su kai kuriuo užlaikimu juda link taško, į kurį sukoncentruotas visas bandomojo dėmesys. Tokiu palyginus paprastu būdu galima išaiškinti, kokie elementai labiausiai pritraukia bandomojo dėmesį, kaip dažnai ir kokia tvarka.

Dažniausiai bandomojo dėmesį pritraukdavo elementai, kurie negali suteikti  svarbios informacijos, tačiau pagal jo asmeninę nuomonę, gali tai padaryti. Dažnai bandomojo akys fiksuojasi ties tais elementais, kurie paprasčiausiai yra neįprasti tokiame kontekste..[1]

Judant nuo vieno taško iki kito, bandomojo akis dažniausiai grįžta prie tų elementų, kuriuos jis anksčiau yra matęs, t. y. papildomą laiką naudoja antrinei peržiūrai labiau svarbių elementų, nei mažiau svarbių elementų.

This study by Hunziker (1970)[2] on eye tracking in problem solving used simple 8 mm film to track eye movement by filming the subject through a glass plate on which the visual problem was displayed.[3][4]

1970 m. akių judėjimo sekimo tyrimai sparčiai pradėjo plisti, ypač  skaitymo teorijos ribose.

1980 m. „Just and Carpenter“ suformulavo hipotezę apie sąryšį tarp žmogaus sąmonės ir vizualinės sitemos. «Neegzistuoja esminio skirtumo tarp to, ties kuo fiksuoja savo dėmesį žmogus ir to, ką jis bando suprasti». Jeigu šita hipotezė yra teisinga, reiškia, kad žiūrint į žodį arba objektą, žmogus mąsto apie jį (kognityvinis procesas) bei šis procesas pagal laiko užtrukimą yra analogiškas laiko tarpui, kurį žmogus skiria fokusavimuisi. 

Praeito amžiaus septinto dešimtmečio laikotarpiu šita hipotezė plito paslėpto dėmesio problemos atžvilgiu. Paprasčiausiai, paslėptas dėmesys – žmonės dažnai žiūri ne į tai, kas iš tikrųjų atkreipia jų dėmesį. Paslėptas dėmesys matomas akių stebėjimo įrašuose, kurių metu žvilgsnio pėdsakas ir fokusavimosi taškas skiriasi, nes juda pro objektus, kurie iš tikrųjų pritraukė dėmesį .  

Metodai ir jų įgyvendinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akių judėsių stebėjimo akiniai su dviem nosies antgaliais

Bene plačiausiai naudojamais akių stebėtojais laikomi paremti video filmavimu. Kamera fotografuoja vieną arba dvi akis ir registruoja jų judėjimą, kol bandomasis stebi elementą arba skaito. Dauguma šiuolaikinių akių stebėtojų naudoja kontrastą tarp vyzdžių ir akies rainelės, kuris atsiranda, kai naudojamas infraraudonųjų spindulių apšvietimas. 

Naudojami dviejų  tipų sistemos:

  • sistemos, pagrįstos šviesaus vyzdžio metodu;
  • sistemos, pagrįstos tamsaus vyzdžio metodu.

Jų skirtumas yra tame, kaip kameros atžvilgiu yra pastatytas apšvietimas. Tuo atveju, jei apšvietimas yra lygiagrečiai kameros optinės ašiai,  akis veikia kaip antrinis šviesos atšvaitas,  kuris atspindi apšvietimą nuo tinklainės, kuriant šviesaus vyzdžio efektą, analogišką  raudonajam akių efektui nuotraukose. Tuo atveju, jei  apšvietimo šaltinis yra patrauktas santykinai kameros optinei ašiai, vyzdys tampa juodas, kadangi antriniu būdu atspindi nuo tinklainės šviesą, tačiau nepatenka tiesiai į kamerą. Šviesaus vyzdžio efektas leidžia sekti akių judesius nepriklausomai nuo bandomojo rainelės spalvos. Tai taip pat padeda daryti tyrimus esant arba labai šviesiam apšvietimui, arba esant tamsai.

Prietaisai, skirti akių judesių stebėjimui smarkiai skiriasi savo techniniu įgyvendinimu. Kai kurie iš jų montuojamos ant bandomojo galvos, kiti reikalauja stacionaraus pritvirtinimo ant bandomojo galvos, o dar kiti veikia nuotoliniu būdu ir automatiškai kompensuojant galvos judesius. Dauguma sistemų fotografuoja mažiausiai 30 kadrų per sekundę greičiu. Nepaisant to, kad dažniausiai naudojamas fotografavimo greitis yra 50/60 kadrų per sekundę, dauguma akių stebėtojų, kurie yra paremti vaizdo filmavimu, dirba 12, 300, 500 ar net 1000/1250 kadrų per sekundę greičiu. Tai būtina, siekiant užtikrinti  100 % akių judesių registravimą.

Akių judėjimas tradiciškai skiriamas į fokusavimus ir sakadas, tai yra akis fiksuojasi tam tikrose pozicijose ir po to staigiai jas keičia į kitas. Galutinės fiksacijų ir sakadų serijos vadinamos žvilgsniu keliais (scanpath). Pagrindinis informacijos kiekį regėjimo analizatorius žmogaus smegenyse gauna fiksacijos metu. Kaip rezultatas, fiksacijos taškų išsidėstymas, kurį mes matome per scanpath, parodo kokie taškai labiausiai pritraukia dėmesį. Vidutinė fiksacijos trukmė yra nuo 200 ms skaitant tekstą,  iki 350 ms analizuodami statišką  vaizdą. Žvilgsnio judėjimo procesas nuo vieno taško iki kito trunka iki 200 ms.

Žvilgsniu keliai praverčia kognityvinių procesų analizės metu, taip pat intereso taškų išaiškinime. Biologiniai veiksniai, pvz., lytis, taip pat gali turėti įtakos žvilgsnio keliui. Taigi akių judesio stebėjimas gali būti naudojamas tyrimuose.

Akių stebėtojų rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akių stebėtojai nustato optinės ašies orientaciją bei orientacijos pasikeitimų dinamiką laike. Tai daroma keliais būdais, tačiau juos galima suskirstyti į tris dideles grupes.

Pirmasis būdas naudoja mechaninį kontaktą su akimi. Tai gali būti kontaktiniai lęšiai su įmontuotais veidrodžiais, tai gali būti miniatiūriniai prietaisai, kuriantys magnetinį lauką. Matavimai, atlikti specialiųjų kontaktinių lęšių dėka, parodė itin jautrių akių judėjimui įrašus. Gauti duomenys dažnai yra naudojami mokslininkų, nagrinėjančių dinamiką bei paslėptą akių fiziologiją.

Sekanti  kategorija naudoja bekontaktinius optinius metodus akių judėjimui registruoti. Naudojamos infraraudonųjų spindulių šviesos, kurias atsispindi akies obuolys. Jos yra registruojamos videokameros ar kito specialiai sukonstruoto optinio sensoriaus. Filmuotos medžiagos apdirbimo proceso metu, gaunama informacija apie akies obuolio orientaciją obuolio erdvėje ir jo dinamika laike. Akių stebėtojai, paremti filmavimu, dažnai naudoja atsispindintį infraraudonųjų spindulių apšvietimą nuo akies ragenos. Sudėtingesnis stebėtojo tipas, naudoja kaip ir atspindį nuo ragenos, taip ir atspindį nuo lęšio.

Trečioji kategorija naudoja elektros potencialus, matuojamus elektrodais, pastatytaus aplink akis. Kiekviena akis yra stabilaus elektros lauko šaltiniu, kuris gali būti aptiktas netgi esant visiškai tamsai, arba kai bandomasis užmerkia savo akis. Akis gali būti prilygintas prie dipolio, kurio teigiamas polis randasi ant ragenos, o neigiamas ant tinklainės. Elektrinis signalas gali būti gaunamas naudojant dviejų poros elektrodų būdu, įdiegiant į odą aplink vienos iš akių. Toks duomenų gavimo metodas vadinamas elektrookulograma (EOG). Jei akys juda iš centrinės pozicijos link periferinių, tai tinklainė artėja prie vieno iš elektrodų, o ragena prie kito. Šis procesas keičia dipolio orientaciją, kaip  rezultatas, dėl to kinta elektrinis laukas, ir būtent todėl keičiasi matuojamas EOG signalas. Taigi, šių dviejų elektrinių signalų analizė gali būti naudojama akių stebėjimui. 

Akių stebėtojo panaudojimas praktikoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galutinis vartotojas gali būti suinteresuotas tame, kokie vaizdo fragmentai labiausiai atkreipia bandomojo dėmesį. Vienas iš svarbiausių momentų yra tas, kad akių stebėtojas negali tiksliai atrasti tašką, kuris pritraukė dėmesį. Tačiau, akių judėjimo stebėjimas praverčia tuo, kad galima efektyviai nustatyti taškų eiliškumą, kurios pritraukia dėmesį. Tam, kad nustatyti kur nukreiptas žmogaus žvilgsnis, reikia padaryti kalibruotę. Tokių procedūrų metu, bandomajam siūloma paeiliui nukreipti savo žvilgsnį į kalibruotų markerių seriją. Tuo pačiu metu stebėtojas užrašo akių vyzdžių koordinates, kurios atitinka kiekvienam iš kalibruotų markerių.  Tiksli ir patikima kalibruotė būtina tam kad gauti teisingus ir atitinkančius realybę duomenis.

Akių stebėjimo panaudojimas sudetingose važinėjimo automobiliu situacijose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dviejų grupių vairuotojų akių judėjimas buvo nuskenuotas akių stebėtoju, pritvirtintu ant bandomųjų žmonių galvų. Tyrimai buvo atlikti švedų federaliniame technologijų institute. Šiame eksperimente dalyvavo vairuotojai-naujokai ir vairuotojai su ilgamete patirtimi. Eksperimentas buvo sudarytas pagal važinėjimą labai siauru keliu. Paveikslėlyje parodytos serijos nuotraukų vairuotojo-naujoko ir vairuotojo su patirtimi. Nuotraukų seka apima laiko intervalą 0,5 sekundėmis.

Serija nuotraukų rodo kuo skyrėsi fiksacijos pas vairuotoją-naujoką ir pas vairuotoją su patirtimi. Pirmųjų nuotraukų palyginimas parodo, kad patyręs vairuotojas iš pradžių stebi važiojamosios dalies iškraipymą, tuo metu, kaip vairuotojas-naujokas, fokusuojasi ties parkuotais automobiliais. Vidutinėse nuotraukose matosi, kad patyręs vairuotojas koncentruojasi į sritį, kur teoriškai gali pasirodyti mašina važiuojantį į jo pusę, o vairuotojas-naujokas vis dar žiūri į priparkuotas mašinas. Apatinėse nuotraukose matosi, kad vairuotojas-naujokas įvertina atstumą tarp sienos iš kairės ir priparkuotų automobiliu, o patyręs vairuotojas gali naudoti šoninį regėjimą ir vis dar koncentruojasi ties pavojingo kelio posūkio: jei šioje srityje atsiras mašina, jis galės privažiuoti prie pakelės ir sustoti tarp priparkuotų mašinų[5].

Žvilgsnio stebėjimo technologija greito skaitymo mokymo metu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skaitymo bei pratymų atlikimo metu, speciali įranga „Eye-Tracker“ stebi žvilgsnio judėjimo trajektoriją. Programa analizuoja informaciją apie akių jūdėjimą ir automatiškai tikrina užduočių atlikimą. Informacija nedelsiant perduodama žmogui, kuris padeda ištaisyti klaidas kad mokymas būtų efektyvesnis.

Jaunesniųjų bei vyresniųjų bandomųjų akių stebėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyresnio amžiaus žmonės labiau remiasi centralizuotų regėjimu. Jų vaikščiojimo greitis mažesnis nei pas jaunesnius žmones. Jaunesni žmonės vaikščiuojimo procese nauduojasi kaip centralizuotu, taip ir išoriniu regėjimu. Išorinis regėjimas padeda jiems geriau kontraliuoti aplinką ir dėl to jie vaikšto greičiau[6].

Naudojimo sritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvairios disciplinos, kurios naudoja akių stebėjimo sistemas apima: kognytivinius mokslus, psichologiją (ypač psicholingvistiką ir studijų procesų nagrinėjimą), sąveika žmogus-mašina, rinkodaros tyrimus, medicininius tyrimus (neurologijos diagnostiką). Specifines programas sudaro akių judėjimo nagrinėjimą skirtingų kalbų skaitymo metu, muzikos natų skaitymo, bei saveiką tarp žmonių, reagavimo į reklamą ir sporto rungtynes[7]. Naudojimas apima:

  • kognytiviniai tyrimai
  • medicinos tyrimai
  • žmogiškasis faktorius
  • naudojimo tyrimai
  • proceso vertimo iš vienos kalbos į kitą
  • transporto priemonių simuliaciją
  • realių transporto priemonių tyrimai
  • virtualios realybės technologijos
  • suaugusių pacientų tyrimas
  • paauglių tyrimai
  • vyresnio amžiaus pacientų tyrimas
  • beždžionių tyrimas
  • sporto treniruotės
  • registracija į fMRI/MEG/EEG
  • komercinis akių stebėjimas (web naudojimas, reklama, rinkodara, bankomatai)
  • optimalus pasirinkimas vieno iš kelių variantų
  • visiškai paralyžiuotų žmonių ryšių sistema
  • patobulintos videokomunikacijos sistemos 
  • gyvybingumo detekcija[8][9][10]

Komercinės programos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastaraisiais metais smarkiai padidėjo akių stebėjimo sistemų sudėtingumas ir jų naudojimo paprastumas, todėl staigiai išaugo susidomėjimas iš komercinio sektoriaus pusės. Taikymo sistemos sudaro web-naudojimą, reklamą, išorės produkcijos dizaino optimizavimą ir produktų automatizavimą. Apskritai komercinis akių stebėjimo naudojimas nužengė į tai, kad vartotojų grupėms pateikiamas vienas tas pats vizualinis stimulas, stebint akių judėjimą. Galutinių stimulų pavyzdžiais gali būti interneto svetainės, televizijos programos, sporto rungtynių transliacijos, filmai, reklama, žurnalų bei laikraščių puslapiai, kai kurių produktų pakuotės, taip pat bankomatai ir vartotojų programinės įrangos sąsajos. Gauta informacija gali būti statistiškai analizuota ir atspindėti grafiškai tam, kad parodyti išvadų teisingumą.  Tyrimų fiksacijų, pasikeitusių vyzdžių dydžių, bei daugelio kitų parametrų metu, mokslininkai iš esmės gali nustatyti iš sukurtų informacinių išteklių, ir kalbėti apie produkto efektyvumą.

Akių stebėjimas tradiciškai naudojamas siekiant įvertinti reklamos efektyvumą įvairiems medijos resursams. Televizijos filmukai, reklama interneto svetainėse, rėmėjų logotipų rodymas televizijoje- visa tai atveria plačią komercinio akių stebėjimo veiklos sritį. Analizuojamas pakuočių bei logotipų parduotuvių vitrinuose pastebėjimas, laikraščiai, interneto svetainės ir tv laidos. Tai leidžia mokslininkams, detalizuotai įvertinti tai, kaip vartotojai įžvelgia arba ne galutinio produkto logotipą bei pakuotę, POS. Tokių būdu, vizualinįo imlumo deka, reklamos specialistas gali įvertinti reklamos bendrovės efektyvumą.

Akių stebėjimas leidžia pakuotės kūrėjams įvertinti jos efektyvumą. Tokiu būdu gali būti vertinamas pastebėjimas, patrauklumas ir tyrinėjamos pakuotės šiuolaikinių tendencijų atitinkamumas, siekiant optimalaus pasirinkimo. Akių stebėjimas dažnai yra nadojamas, kol komercinis produktas dar yra prototipo pradiniame etape. Prototipai dažniausiai yra testipjami poromis, siekiant nustatyti labiausiai veiksmingą dizainą, bei lyginant jį su konkurentų sprendimais.

Vienas iš labiausiai besivystančių akių stebėjimo būdu yra gatvės terminalų dizaino optyvizavimas. Šiuo metu mokslininkai priėjo iki to, kad siūlo integruoti akių stebėtojus į gatvės terminalų įrengimą. Pagrindinis uždavinys yra sumažinti laiko sąveiką tarp žmogaus ir prietaiso.

Akių stebėjimas taip pat gali nauduotis siekiant optimizuoti sistemos skaitmeninio fotoaparato autofokusavimą (aiškumas nukrypsta ten, kur žiūri vartotojas).

Nuo 2005 metų akių stebėjimo sistema yra naudojama visiškai paralyžiuotų žmonių bendravimo įrangoje. Jie leidžia surinkti tekstinius pranešimus, naršyti internete naudojant tik jų akis. Akių stebėjimas leidžia pasiekti teigiamų rezultatų, net jei smegenų paralyžius, kai pacientas nevalingai juda.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Adler FH „ & Fliegelman (1934). Influence of fixation on the visual acuity. Arch. Ophthalmology 12, 475.
  • Buswell, G. T. (1922). Fundamental reading habits: A study of their development. Chicago, IL: University of Chicago Press“.
  • Buswell G. T. (1935). Japanese People Look at Pictures. Chicago: Univ. Chicago Press 137-55. Hillsdale, NJ: Erlbaum
  • Buswell, G. T. (1937). How adults skaityti. Chicago, IL: University of Chicago Press".
  • Carpenter, Roger H. S.; Movements of the Eyes (2nd ed.). Pion Ltd, London, 1988. ISBN 0-85086-109-8.
  • Cornsweet TN, Crane HD. (1973) Accurate two-dimensija „eye tracker“ using first and fourth Purkinje images. J Opt Soc Am. 63, 921-8.
  • Cornsweet TN. (1958) New technique for the measurement of small eye movements. JOSA 48, 808–811.
  • Deubel, H. & Schneider, W. X. (1996) Saccade target selection and object recognition: Evidence for a common attentional mechanism. „Vision Research“, 36, 1827–1837.
  • Duchowski, A. T., „A Breadth-First Survey of Eye Tracking Applications“, Behavior Research Methods, Instruments", & Kompiuteriai (BRMIC), 34(4), November 2002, pp. 455–470.
  • Eizenman M, Hallett PE, Frecker RC. (1985). Power spectra for ocular drift and tremor. Vision Res. 25, 1635-40
  • Ferguson RD (1998). Servo tracking system utilizing phase-sensitive detection of reflectance variations. US Patent # 5,767,941
  • Plaktuku DX, Ferguson RD, Magill JC, White MA, Elsner AE, Webb RH. (2003) Compact scanning laser ophthalmoscope with high-speed retinal tracker. Appl Opt. 42, 4621-32.
  • Hoffman, J. E. (1998). Visual dėmesio and eye movements. In H. Pashler (ed.), Attention (pp. 119–154). Hove, JUNGTINĖ karalystė: Psychology Press".
  • Holsanova, J. (forthcoming) Picture viewing picture and descriptions, Benjamins.
  • Huey, E. B. (1968). The psychology and pedagogy of reading. Cambridge, MA: MIT Press". (Originally published 1908)
  • Jacob, R. J. K. & Karn, K. S. (2003). Eye Tracking in Human-Computer Interaction and Usability Research": Ready to Deliver the Promises. In R. Radach, J. Hyona, & H. Deubel (eds.), The mind ' s eye: cognitive and applied aspects of eye tolimųjų rytų judėjimo research (pp. 573–605). Boston: North-Holland/Elsevier.
  • Just MA, Carpenter PA (1980) A theory of reading: from eye fixation to comprehension. Psychol Rev 87:329-354
  • Liechty,J, Pieters, R & Wedel, M. (2003). The Representation of Local and Global Tyrinėjimo Modes in Eye Movements through Bajeso Hidden Markov Models. Psychometrika, 68 (4), 519–542.
  • Mulligan, JB, (1997). Recovery of Motion Parameters from Distortions in Scanned Images. Proceedings of the NASA Image Registration Workshop (IRW97), NASA Goddard Space Flight Center, MD
  • Ott D & Daunicht WJ (1992). „Eye tolimųjų rytų judėjimo measurement with the scanning laser ophthalmoscope. Clin. Vision Sci. 7, 551–556.
  • Posner, M. I. (1980) Orienting of attention. Quarterly Journal of Experimental Psychology 32: 3-25.
  • Rayner, K. (1978). „Eye movements in reading and information processing. Psychological Bulletin“, 85, 618–660
  • Rayner, K. (1998) „ Eye movements in reading and information processing: 20 years of research. Psychological Bulletin“, 124, 372–422.
  • Riggs LA, Armington JC & Ratliff F. (1954) Motions of the retinal image during fixation. JOSA 44, 315–321.
  • Riggs, L. A. & Niehl, E. W. (1960). „Eye movements recorded during convergence and divergence. J Opt Soc Am 50:913-920.
  • Riju Srimal, Jorn Diedrichsen, Edvardo B. Ryklin, and Clayton E. Curtis. Obligatory prisitaikymo lygmuo of saccade gains. J Neurophysiol. 2008 Mar;99(3):1554-8
  • Robinson, D. A. A method of measuring eye tolimųjų rytų judėjimo using a scleral search coil in a magnetic field“. IEEE Trans. Biomed. Eng., vol. BME-l0, pp. 137–145, 1963
  • Wright, R. D., & Ward, L. M. (2008). Orienting of Attention. New York. Oxford University Press.
  • Yarbus, A. L. Eye Movements and Vision“. Plenum. New York. 1967 (Originally published in Lithuanian 1962)
Komercinis akių judėjimo naudojimas
  • Bojko, A. (2006). Using Eye Tracking to Compare Web Page Designs: A Case Study. Journal of Usability Studies, Vol.1, Nr. 3. [1]
  • Bojko, A. & Stephenson, A. (2005). It 's All in the Eye of the User: How" eye tracking can help answer_text usability klausimus, siekiant. User Experience", Vol. 4, Nr. 1.
  • Chandon, Pierre, J. Wesley Hutchinson, and Scott H. Young (2001), Measuring Value of Point-of-Purchase Marketing with Commercial „ Eye-Tracking Data. [2]
  • Duchowski, A. T., (2002) A Breadth-First Survey of Eye Tracking Applications, 'Behavior Research Methods, Instruments“, & Kompiuteriai (BRMIC),' 34(4), November 2002, pp. 455–470.
  • National Highway Traffic Safety Administration. (n.d.) Retrieved July 9, 2006, from [3]
  • Pieters, R., Wedel, M. & Zhang, J. (2007). Optimal Feature Advertising Under Competitive Clutter Management Science, 2007, 51 (11) 1815–1828.
  • Pieters, R., & Wedel, M. (2007). Goal Control of Visual Attention to Advertising: The Yarbus Implication, Journal of Consumer Research", 2007, 34 (August), 224–233.
  • Pieters, R. & Wedel, M. (2004). Dėmesio Capture and Transfer by elements of Advertisements. Journal of Marketing, 68 (2), 2004, 36-50.
  • Thomas RECORDING GmbH", „high-speed“ Eye Tracking Systems for neuro-scientific purposes
  • Weatherhead, James. (2005) "Eye on the Future, 'British Computer Society, ITNOW Future of Computing,' 47 (6), pp. 32-33
  • Wedel, M. & Pieters, R. (2000). "Eye fixations on advertisements and memory for brands: a model and findings. Marketingo Science, 19 (4), 2000, 297–312.
  • Wittenstein, Jerran. (2006). EyeTracking sees „ gold in its technologijų. San Diego Source“, " The Daily Transcript, April, 3rd, 2006.
  • Thales S. Teixeira (2012). „The New Science of Viral Skelbimai Case that explains viral effect with eye tracking. Harvard Business Review“, March, 2012.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. (Yarbus 1967:191)
  2. Hunziker, H. W. (1970).
  3. http://www.learning-systems.ch/multimedia/eye%20movements%20problem%20solving.swf
  4. Visual Perception: Eye Movements in Problem Solving
  5. Pictures from: Hans-Werner Hunziker, (2006) Im Auge des Lesers: foveale und periphere Wahrnehmung — vom Buchstabieren zur Lesefreude [In the eye of the reader: foveal and peripheral perception — from letter recognition to the joy of reading] Transmedia Stäubli Verlag Zürich 2006 ISBN 978-3-7266-0068-6
  6. Itoh N, Fukuda T. (2002) Comparative study of eye movement in extent of central and peripheral vision and use by young and elderly walkers.
  7. See, e.g., newspaper reading studies
  8. Bulling, A. et al.: Robust Recognition of Reading Activity in Transit Using Wearable Electrooculography, Proc. of the 6th International Conference on Pervasive Computing (Pervasive 2008), pp. 19-37, Sydney, Australia, May 2008.
  9. Bulling, A. et al.: Eye Movement Analysis for Activity Recognition, Proc. of the 11th International Conference on Ubiquitous Computing (UbiComp 2009), pp. 41-50, Orlando, United States, September 2009.
  10. Bulling, A. et al.: Eye Movement Analysis for Activity Recognition Using Electrooculography, IEEE Transactions on Pattern Analysis and Machine Intelligence (TPAMI).