Okinošima

Šventoji Okinošimos sala ir susijusios vietovės Munakatos regione
Pasaulio paveldo sąrašas

Okicu maldykla saloje
Vieta	Japonija
Tipas	kultūrinis
Kriterijus	ii, iii
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1535
Regionas**	Azija
Įrašymo istorija
Įrašas	2017 (41 sesija)
Okinošima šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Okinošima
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Okinošima (jap. 沖ノ島 = Okinoshima) – nedidelė sala Japonijoje, Cušimos sąsiauryje, tarp Kiūšiū ir Honšiū salų rytuose bei Cušimos salos vakaruose, ~70 km nuo Kitakiūšiū ir Fukuokos miestų. Administraciškai patenka į Fukuokos prefektūrą, Munakatos miesto savivaldybės teritoriją. Plotas – 0,97 km². Aukštis iki 244 m..^[1]

Visa Okinošimos sala laikoma šintoistų šventviete (kami). Saloje nuolatos pakaitomis gyvena vienas šintoistų šventikas, prižiūrintis šventyklą ir saugantis salą nuo prašalaičių. Į Okinošimą galima patekti tik vyrams, net šintoistiniu požiūriu, moterys yra rituališkai nešvarios.^[2] Į salą įžengiantys vyrai taip pat turi atlikti ritualinį apsiplovimą vandenyne. Teigiama, kad iš salos negalima nieko išsinešti, taip pat apsilankiusiems draudžiama šnekėti apie tai, ką jie saloje matę. Į Okinošimą leidžiama įžengti tik šventikams, mokslininkams, žiniasklaidos atstovams, kariams. Žvejai laikosi tik prie Okinošimos uosto, o salos gilumą neįžengia.^[3]

Okinošima minima seniausiuose japonų šaltiniuose – Kodžikyje ir Nihon Šiokyje. Kodžikyje teigiama, kad iš deivės Amaterasu kalavijo gimusios trys dukterys – viena jų buvo garbinama Munakatos klano kaip Okinošimos sala. Šioje saloje yra viena iš trijų Munakatos klano maldyklų – Okicu.^[4]

Archeologiniai tyrimai rodo saloje buvus šventvietę nuo IV a. Čia gausu šventųjų ivakuros akmenų. Kadangi pro Okinošimą ėjo svarbus prekybinis kelias su Korėja, praplaukiantys pirkliai, tikėdamiesi saugių vandenų, saloje aukojo įvairias aukas (kalavijus, metalo liejinius, veidrodžius, bronzines drakonų galvas).^[3]

Okinošima kartu su aplinkinėmis uolomis – svarbi paukščių buveinė.^[5]

2017 m. Okinošima, kartu su kitais Munakatos šintoistiniais objektais, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Nepaisant to, patekimas į salą išlieka labai apribotas.^[6]

Okinošimos šventykla šventės metu, kai įleidžiami lankytojai
Reginys į salą
Okinošima. Kurodos Cunamasos piešinys (XVII–XVIII a.)
Aukos, rastos Okinošimoje, eksponuojamos muziejuje

Pasaulio paveldas

Į pasaulio paveldo sąrašą įrašyti aštuoni susiję objektai.^[7]

UNESCO kodas	Pavadinimas	Koordinatės
1535-001	Okinošima	34°14′42″ š. pl. 130°6′20″ r. ilg. / 34.24500°š. pl. 130.10556°r. ilg. / 34.24500; 130.10556
1535-002	Kojadžima	34°13′53″ š. pl. 130°6′42″ r. ilg. / 34.23139°š. pl. 130.11167°r. ilg. / 34.23139; 130.11167
1535-003	Mikadobašira	34°13′54″ š. pl. 130°6′50″ r. ilg. / 34.23167°š. pl. 130.11389°r. ilg. / 34.23167; 130.11389
1535-004	Tenguiva	34°13′56″ š. pl. 130°6′51″ r. ilg. / 34.23222°š. pl. 130.11417°r. ilg. / 34.23222; 130.11417
1535-005	Okicumija	33°54′32″ š. pl. 130°25′41″ r. ilg. / 33.90889°š. pl. 130.42806°r. ilg. / 33.90889; 130.42806
1535-006	Nakacumija	33°53′50″ š. pl. 130°25′54″ r. ilg. / 33.89722°š. pl. 130.43167°r. ilg. / 33.89722; 130.43167
1535-007	Hecumija	33°49′47″ š. pl. 130°30′51″ r. ilg. / 33.82972°š. pl. 130.51417°r. ilg. / 33.82972; 130.51417
1535-008	Šimbaru Nujama	33°49′3″ š. pl. 130°29′10″ r. ilg. / 33.81750°š. pl. 130.48611°r. ilg. / 33.81750; 130.48611

Susiję pasaulio paveldo objektai

Japonija: Icukušimos šintoistinė maldykla (1996)
Japonija: Nikko šventvietės ir šventyklos (1999)

Šaltiniai

↑ Kuroki, Takahito (2019). „Landform features of Okinoshima of Munakata city“. Confit (japonų). Japan Geoscience Union. Nuoroda tikrinta 2020-10-26. „沖ノ島は，最高標高が約240m“
↑ DeWitt, Lindsey E. (2017-09-26). „Okinoshima, Japan's Newly Minted UNESCO World Heritage Site“. Association for Asian Studies. Association for Asian Studies. Nuoroda tikrinta 2020-10-22.
↑ ^3,0 ^3,1 Kaiman, Jonathan (2017-12-08). „A sacred Japanese island struggles secrecy and survival“. The Los Angeles Times. Nuoroda tikrinta 2017-12-08.
↑ Borgen, Robert; Ury, Marian (1990 m. balandžio mėn.). „Readable Japanese Mythology: Selections from Nihon shoki and Kojiki“ (PDF). The Journal of the Association of Teachers of Japanese. 24 (1). American Association of Teachers of Japanese: 61–97. doi:10.2307/489230. JSTOR 489230. Nuoroda tikrinta 2020-04-12.
↑ „Okinoshima and Koyajima islets“. BirdLife Data Zone. BirdLife International. 2021. Nuoroda tikrinta 2021-02-01.
↑ Hashimoto, Ryo (2016-01-12). „'Sacred' men-only Japanese island to make UNESCO bid, but locals fear tourism“. The Japan Times.
↑ Sacred Island of Okinoshima and Associated Sites in the Munakata Region

[1] Kuroki, Takahito (2019). „Landform features of Okinoshima of Munakata city“. Confit (japonų). Japan Geoscience Union. Nuoroda tikrinta 2020-10-26. „沖ノ島は，最高標高が約240m“

[DeWitt-2] DeWitt, Lindsey E. (2017-09-26). „Okinoshima, Japan's Newly Minted UNESCO World Heritage Site“. Association for Asian Studies. Association for Asian Studies. Nuoroda tikrinta 2020-10-22.

[Kaiman-3] 3,0 ^3,1 Kaiman, Jonathan (2017-12-08). „A sacred Japanese island struggles secrecy and survival“. The Los Angeles Times. Nuoroda tikrinta 2017-12-08.

[4] Borgen, Robert; Ury, Marian (1990 m. balandžio mėn.). „Readable Japanese Mythology: Selections from Nihon shoki and Kojiki“ (PDF). The Journal of the Association of Teachers of Japanese. 24 (1). American Association of Teachers of Japanese: 61–97. doi:10.2307/489230. JSTOR 489230. Nuoroda tikrinta 2020-04-12.

[bli-5] „Okinoshima and Koyajima islets“. BirdLife Data Zone. BirdLife International. 2021. Nuoroda tikrinta 2021-02-01.

[6] Hashimoto, Ryo (2016-01-12). „'Sacred' men-only Japanese island to make UNESCO bid, but locals fear tourism“. The Japan Times.

[7] Sacred Island of Okinoshima and Associated Sites in the Munakata Region

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]