Ofšorinis verslas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Ofšorinis verslas – verslo vykdymas, verslininkavimas per ofšorines įmones. Didelę reikšmę turi pinigų plovimo (kaip tarptautinėje nusikalstamojoje veikloje) procese. Ofšorinės įmonės valdymas nėra nusikaltimas, jei įmonė moka jai priklausančius mokesčius ir jei įmonėje neatliekami nusikalstami veiksmai, o tik kas yra teisėta. Išvežti nusikalstamu būdu įgytus pinigus iš jų kilmės šalies ypač svarbu siekiant nuslėpti nusikalstamą jų kilmę.

Ofšorinės zonos dažniausiai klasifikuojamos pagal geografinį, mokesčių dydžio, įmonės išlaikymo sudėtingumo ir prestižo principus. Pagal tai ofšorines jurisdikcijas būtų galima sugrupuoti taip:

Daugelio holdingų steigimo dokumentuose fiksuojama, kad pagrindinė įstaiga nekontroliuos finansų srautų judėjimo antrinėse (dukterinėse) įmonėse. Be to, dalykiniai santykiai tokiose įstaigose organizuojami per įvairius skolų įsipareigojimus, įskaitant ir užsienio (arba išorės) kontraktus, kurių įvairovė rinkoje labai didelė. Tuo ir pagrįstas „nešvarus“ arba šešėlinis verslas.

Daugelio holdingų steigimo dokumentuose fiksuojama, kad pagrindinė įstaiga nekontroliuos finansų srautų judėjimo antrinėse (dukterinėse) įmonėse. Be to, dalykiniai santykiai tokiose įstaigose organizuojami per įvairius skolų įsipareigojimus, įskaitant ir užsienio (arba išorės) kontraktus, kurių įvairovė rinkoje labai didelė. Tuo ir pagrįstas „nešvarus“ verslas. Ofšorinė įmonė – tai sąvoka, apibūdinanti ypatingą organizacinį bei juridinį įmonės statusą, kuris padeda sumažinti mokesčius. Toks statusas yra susijęs su reikalavimais vykdyti gamybinę, prekybinę, paslaugų ar kitą veiklą už tos jurisdikcijos, kurioje ši įmonė yra registruota, ribų.

Pagal Didžiojoje Britanijoje šio termino atsiradimą ofšorinė įmonė negali būti rezidente, nes terminas „offshore“, reiškia „už kranto“ arba „užsienyje“. Ofšorinio verslo sferai priklauso taip pat ofšorinių bankų, ofšorinių draudimo kompanijų, trestų kūrimas, tarpinių bei holdingo firmų veikla, taip pat įvairiausios ofšorinių struktūrų teikiamos finansinės paslaugos. Šiuolaikiniame versle susidaro įvairiausių situacijų, kai ofšorinės įmonės kūrimas yra tikslingas, o kartais net būtinas. Svarbią ofšorinių paslaugų dalį sudaro finansinės paslaugos fiziniams ir juridiniams asmenims. Teisė ir galimybė pasirašyti kontraktus ar kitus dokumentus užsienio įmonės vardu yra labai patogus įrankis versle ir kasdieniniame gyvenime. Ofšorinių struktūrų kūrimas yra svarbi tarptautinių kompanijų ir finansinių – pramoninių grupių veiklos dalis. Ofšorinio verslo pagrindas yra ne mokesčių slėpimas nuo kontrolės institucijų, o pareigos mokėti mokesčius perkėlimas į tokią valstybę, kur šie mokesčiai yra mažesni ar mokėti jų iš viso nereikia.

Privalumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ofšoro privalumai:

  • visiškas finansinis konfidencialumas;
  • lėšų apsauga;
  • pajamų mokesčio sumažinimas;
  • paveldėjimo mokesčio išvengimas;
  • apsauga nuo infliacijos;
  • teisinės atsakomybės apribojimas;
  • valdymui skiriamų išlaidų sumažinimas; nėra valiutos keitimo kontrolės;
  • pripažinimas, palaikymas ir subsidijavimas iš vietinės valdžios;
  • duomenys apie savininkus ir direktorius yra konfidencialūs ir beveik neprieinami;
  • bankinių paslaugų ir tarptautinės vadybos prieinamumas pasauliniu lygiu;
  • pakankamai paprastas Šiaurės Amerikos ir Europos rinkų prieinamumas;
  • nėra tarptautinių mokestinių tarifų; nėra eksporto/importo apimties apribojimų;
  • nėra brangiai kainuojančios biurokratijos.

Įmonės, kurios valdymo ir kontrolės centras yra už įmonės registravimo jurisdikcijos ribų, funkcionavimui paprastai užtenka formalių atributų: savininkų, direktorių, įstatų, steigimo akto, akcininkų susirinkimų protokolų bei banko sąskaitos. Ofšorinės jurisdikcijos norminiai aktai dažniausiai numato, kad jos teritorijoje turi būti įregistruotas įmonės biuras, įmonės sekretorius bei agentas. Dažniausiai tai tiesiog adresas, kuriuo valdžios institucijų atstovai ar kiti asmenys gali susisiekti su ofšorinės įmonės atstovu. Toks įmonės valdymas nėra nusikaltimas, jei pati įmonė neatlieka kitų nusikalstamų veiksmų.