Odas Buivydas

Odas Buivydas
Gimė	1857 m. lapkričio 30 d. Vilnius, Rusijos imperija
Mirė	1942 m. gruodžio 26 d. (85 metai) Krokuva, Hitlerinė Vokietija
Palaidotas (-a)	Rakowicki kapinėse Krokuvoje
Sutuoktinis (-ė)	Kazimiera Klimantavičiūtė Buivydienė (1867 - 1932)
Veikla	profesorius, bakteriologijos pradininkas Lenkijoje
Alma mater	Varšuvos universitetas

Odas Buivydas (piln. Odas Kazimieras Feliksas, lenk. Odo Bujwid, rus. Одо Буйвид, 1857 m. lapkričio 30 d. – 1942 m. gruodžio 26 d.) – profesorius, lenkų bakteriologijos pradininkas.

Vaikystės metai

Odas Buivydas gimė 1857 m. lapkričio 30 d. Vilniuje lietuvių kilmės smulkiųjų bajorų šeimoje.

Vaikystę praleido Vilniaus mieste, tačiau kažkuriuo metu jo šeima persikėlė gyventi į Varšuvą. Kai Odui buvo 15 metų, jis ir jo dvi jaunesnės seserys liko našlaičiais. Dėl to Odas turėjo verstis privačiomis pamokomis, kad seseris išmaitintų. Jaunystėje Odas Buivydas mokėsi Varšuvos 3-ojoje gimnazijoje, tačiau šios mokymo įstaigos nebaigė. Vėliau ruošėsi savarankiškai ir 1879 m. įstojo studijuoti medicinos mokslų į Varšuvos universitetą.

Studijų metai

Studijų metais Buivydas ypač domėjosi histologijos mokslu.

1885 m. Odas Buivydas apie metus laiko mokėsi pas Robertą Kochą Berlyne, kuris 1882 m. buvo atradęs tuberkuliozės sukėlėją. Daug sužinojęs iš minėto mokslininko, Buivydas 1886 m. Varšuvoje atidarė pirmąją Lenkijoje bakteriologinę laboratoriją. Netrukus, po metų jis baigė medicinos studijas ir gavo diplomą.

Tolesnė veikla

Odas Buivydas ir Julia Isbrücker-Dirksen Pompėjoje 1935 m. esperantininkų kongreso metu

Vakcinacijos procesas Odo Buivydo laboratorijoje

Po studijų Odas Buivydas išvyko į Paryžių pasitobulinti pas garsų mokslininką Lui Pasterą, kurio padedamas tyrinėjo pasiutligės vakciną. To pasekoje, grįžęs į Varšuvą atidarė pirmąjį Vakcinacijos centrą Lenkijoje. Šiame centre adaptavo Lui Pastero metodus.

Be mokslinės veiklos Buivydas užsiėmė ir dėstymu. Skaitė paskaitas apie bakteriologiją Varšuvos gydytojams. 1887 m. jis išleido knygą iš savo skaitytų paskaitų medžiagos. Ši knyga tapo pirmuoju lenkų bakteriologijos vadovėliu.

1893 m. Odas Buivydas persikėlė gyventi į Krokuvą. Šio miesto Jogailos universitete buvo paskirtas vadovauti Higienos katedrai. Šiuo laikotarpiu Buivydas atliko daug tyrimų, susijusių su tuberkulioze. Pirmasis Lenkijoje išgavo anti – difterijos serumą. Universitete dėstė higienos ir bakteriologijos kursą.

1896 m. Odas Buivydas buvo išrinktas į Krokuvos miesto tarybą. Dirbdamas joje prisidėjo prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos sistemų tobulinimo.

1899 m. Buivydui suteiktas profesoriaus vardas. 1904–1905 m. jis ėjo Krokuvos Jogailos universiteto Medicinos fakulteto dekano pareigas. 1920 m. išėjo į pensiją.

Mokslininkas per savo gyvenimą publikavo daugiau kaip 400 mokslo darbų, iš jų apie 200 skirtų bakteriologijai.

Domėjimasis esperanto kalba

Odas Buivydas ir esperantininkai Vienoje kongero metu. Tarp jų ir Klara Zamenhof, kilusi iš Vilniaus

Buivydas mokėsi esperanto kalbą ir bendravo su šios kalbos sukūrėju Liudviku Lazeriu Zamenhofu. Esperanto kalbos aštuntajame pasauliniame kongrese, kuris vyko Krokuvoje, Buivydas buvo paskirtas pirmininkaujančiu. 1922 m. jis buvo išrinktas Nacionalinės Esperanto kalbos federacijos prezidentu. Buvo leidyklos „Pola Esperantisto“ redaktoriumi.

Odas Buivydas mirė 1942 m. gruodžio 26 d. Krokuvoje.

Šeima

Buvo vedęs. Žmona Kazimiera Klimantavičiūtė Buivydienė (1867–1932), kilusi iš lietuvių bajorų Kazimiero Klimantavičiaus ir Liucijos Česnievskos šeimos, buvo esperantininkė, feministė, moterų teisių lyderė. Buivydų šeima susilaukė sūnų Jono ir Stanislovo bei dukterų: Kazimieros, Sofijos, kuri taip pat buvo medikė, Jadvygos, Elenos, kuri buvo pirmoji moteris Lenkijoje gavusi veterinarės diplomą.

Nacių okupacijos metais Buivydų šeima patyrė represijas.

Veikalai

• Pięćodczytòw o bakterjach (1887);
• Oczyn chemiczny bakterji cholery (1887);
• О leczeniu metodą Pasteura (1886);
• Statistique de traitement antiragique а Varsovie (1887);
• Einige Bemerkungen über Cholerareaction (1887);
• Cukier gronowy jako podnieta ropienia;
• Nowa metoda rozpoznawania cholery (1888);
• Rys zasad bakterjologji (1890).

Literatūra

• Katarzyna Talaga, Malgorzata Bulanda. Odo Bujwid – An Eminent Polish Bacteriologist and professor at the Jagiellonian University//Krokuva, 2014.
• Jaroslaw Sobolewski. Professor Odo Bujwid – from medicine to veterinary medicine, 2019. [1]

Nuorodos

• (Laiškas): Buivydas Odas (Bujwid Odo), gydytojas bakteriologas, profesorius – Augustinui Vrublevskiui. [2]