Pereiti prie turinio

Obuolys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Obuolys (maistas))
Įvairūs obuoliai

Obuolys – būdingas obelų vaisius, morfologiškai irgi vadinamas obuoliu.

Obuolyje yra 3-5 lizdai su 2-3 sėklomis lizde. Vaisiaus luobelė labai plona, minkštimas sultingas, be sukietėjusių ląstelių.

Prinokę obuoliai būna raudoni, geltoni, žalsvi ar įvairiaspalviai. Mažais obuoliais įvardijami pagal prigimtį maži obuoliai (pvz., Rojaus obuoliai) arba pradinės nokimo stadijos, dar neprinokę obuoliai. Tradiciškai obuolių rinkimo metu mažus obuolius patikima surinkti vaikams (iš to ir liaudiškas pavadinimas - kriupius). Maži obuoliai dažnai renkami į pintines, gali būti lengvai veriami ir džiovinami rinkėje, vėlgi skirtingai nuo kitų obuolių, kuriuos tenka paskleisti plačiai.

Kulinarija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Obuoliai gali būti kepami, verdami, džiovinami, konservuojami. Jie dažnai naudojami kaip pyragų, blynų ir kitų kepinių įdaras. Gaminamas obuolių sūris.

Iš šviežių ar virtų vaisių gaminami įvairūs gėrimai: gaiva, kompotas, limonadas, spaudžiamos sultys.

Rauginant obuolių sultis, gaminamas obuolių vynas, sidras.

Maži obuoliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maži obuoliai

Maži obuoliai dėl savo mažumo kulinarijoje dažnai būdavo naudojami tik didikų vaišėse, nes juos tinkamai įdaryti galėdavo tik ypač aukštos kvalifikacijos virėjai. Šiuo metu maži obuoliai dažniausiai naudojami dekoratyviniais tikslais šeimos vaišėse arba restoranuose. Džiovintas mažas neprinokęs obuolys gali būti panaudotas kaip prieskonis sriuboms, daržovių patiekalams.

Maži obuoliai ypač gerai tinka raugti. Jie raugiami nepjaustyti, skirtingai nuo didelių obuolių. Taip pat, maži obuoliai plačiai naudojami obuolių actui gaminti.

Vaistinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medicinos knygose rašoma, kad tiems, kurie kasdien valgo obuolius, kraujyje sumažėja cholesterolio[1].

Obuolių marmelade daug pektinų[2], todėl jį patartina valgyti žmonėms, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis, nes pektinai absorbuoja medžiagų apykaitoje ir virškinant susidariusias toksines medžiagas bei sunkiuosius metalus (gyvsidabrį, kadmį, kobaltą, šviną)[3].

Pasitarus su gydytoju obuoliais galima gydyti ir virškinamojo trakto ligas[4], švieži tarkuoti obuoliai valgytini viduriuojant[5], jais gydomas ūmus ir lėtinis storosios žarnos uždegimas[6].

Produkcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Milijonai tonų
(2008 m.)
Kinija 29,8
JAV 4,3
Lenkija 2,8
Iranas 2,7
Turkija 2,5
Italija 2,2
Indija 2
Prancūzija 1,9
Rusija 1,4
Čilė 1,3
Lietuva 0,074

Veislės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulyje yra daugiau kaip 7500 žinomų obuolių veislių .[7]

Pagal vaisių skynimo laiką ir vartojimo trukmę obelų veisles įprasta skirstyti į vasarines, rudenines ir žiemines. Kiekvienoje iš šių grupių galima išskirti ir pogrupius, pvz., ankstyvas vasarines, vasarines, vėlyvas vasarines ir t. t.[8]

Vasarinių veislių vaisiai skinami liepos pabaigoje–rugpjūčio mėnesį. Jų skynimo ir vartojimo branda sutampa, t. y. jie būna tinkami vartoti skynimo metu arba po keleto dienų. Vasarinių veislių vaisiai išlaikomi 1–3 dešimtadienius ir tai tik vėsioje patalpoje ar šaldytuve.[8]

Rudeninių veislių obuoliai skinami rugpjūčio–rugsėjo mėnesį. Šių veislių skynimo ir vartojimo brandos Lietuvos sąlygomis dažnai atvejais taip pat sutampa arba skiriasi 5–15 dienų. Rudeninių veislių vaisiai išsilaiko 1–3 mėnesius.[8]

Žieminių veislių obuoliai skinami rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje. Vartojimo brandos šių veislių obuoliai esti tik po tam tikro laiko. Priklausomai nuo laikomų vaisių nokimo trukmės ir vartojimo brandos pradžios obelų veislės skirstomos į ankstyvas žiemines, žiemines ir vėlyvas žiemines.[8]

Obelų veislių grupavimas į vasarines, rudenines ir žiemines yra sąlyginis ir tinka tik konkrečiomis atitinkamo sodininkystės rajono sąlygomis, nes tų pačių veislių obuoliai trumpiau laikosi einant iš šiaurės į pietus, ir, be to, priklauso nuo laikymo patalpų bei kitų veiksnių. Tačiau sodininkystės praktikoje jis visur laikomas, ir daugelis pomologų pagal šį požymį klasifikuoja obelų veisles.[8]

Ankstyvosios vasarinės

  • Abrikosinis
  • Geltonasis arkadas
  • Klouz
  • Reindžer

Vasarinės

  • Astrachanės raudonasis
  • Avenarijus
  • Gangartinis
  • Konfetnoje
  • Korobovka
  • Kvint
  • Maskvos kriaušinis
  • Mentet
  • Otava 341
  • Pilkasis alyvinis
  • Popierinis
  • Revelio kriaušinis
  • Virginijos rožinis
  • Vista bela

Vėlyvosios vasarinės

  • Baltasis alyvinis
  • Baltasis vasarinis kalvilis
  • Borovinka
  • Dryžuotasis cinamoninis
  • Lietuvos cukrinis
  • Melba
  • Oriel
  • Persikinis
  • Suislepinis
  • Vytėnų vasarinis

Ankstyvos žieminės

  • Albrechtapfel
  • Aportas
  • Čelinis
  • Geskaunis skalit (vėlyva rudeninė)
  • Gravenšteinas
  • Kronselinis (vėlyva rudeninė)
  • Lina
  • Lobo (žieminė)
  • Montvilinis
  • Oberlando avietinis (vėlyva rudeninė)
  • Oranževoje
  • Orlik
  • Pysgudo auksinis renetas
  • Pumpuriukas
  • Signe Tiliš
  • Talvenauding
  • Vytis

Žieminės

  • Alkmenė
  • Fantazija
  • Hernhutiškis
  • Kalvil Diukena
  • Kaunis
  • Kendal
  • Kokso pomona
  • Koštelė
  • Kulono renetas
  • Landsbergo renetas
  • Lietuvos pepinas
  • Lord Lemburn
  • Mekanis
  • Mekintošas
  • Mekintoš spur E
  • Okeris
  • Orlovskaja girlianda
  • Orlovskoje zimneje
  • Piltsama talioun
  • Plamja
  • Renet Kičiunova
  • Roum bjuti
  • Snieginis
  • Solivaske ušlechtile
  • Spencer
  • Šafraninis pepinas
  • Uelsi
  • Vytenis
  • Vitiazj
  • Zviozdočka

Ankstyvos rudeninės

  • Pjuriten (vėlyva vasarinė)
  • Skoufoged

Rudeninės

  • Barchatnoje
  • Beržininkų avietinis
  • Birutės pepinas
  • Bukiškių auksinis
  • Katja (vėlyva rudeninė)
  • Keistutis
  • Oseneje aloje
  • Priam (ankstyva žieminė)
  • Rudeninis dryžuotasis
  • Sierinka
  • Siugisdesert
  • Trėbų sėklaudzis
  • Vytėnų pilkasis
  • Žemaičių grietininis

Vėlyvos rudeninės

  • Auksinis (ankstyva žieminė)
  • Badeno didysis
  • Belflioro kinietė
  • Beržininkų ananasinis
  • Černoguzas (ankstyva žieminė)
  • Delikates
  • Džeims Griv
  • Džeims Griv laired
  • Jenin talvi
  • Miltonas
  • Ničnerio žemuoginis
  • Orlovskoje polosatoje
  • Panemunės baltasis
  • Paprastasis antaninis
  • Prime
  • Ridas
  • Samered
  • Slava peremožcam
  • Tuslar
  • Zorenka
  • Žiguliovskoje

Vėlyvos žieminės

  • Aderslebio kalvilis
  • Aidared
  • Auksinis pepinas
  • Baltarusijos sinapas
  • Baltasis žieminis kalvis
  • Beloruskoje malinovoje (žieminė)
  • Benkroft
  • Berno rožinis
  • Biforist (žieminė)
  • Blek Ben Devs
  • Bogatyr
  • Boikenas
  • Boskopo gražusis
  • Danų karalienė Liuiza
  • Džonatanas
  • Džonared
  • Faesaid
  • Geležinis
  • Golden rasit
  • Jono pepinas
  • Kaselio renetas
  • Kids orenž red
  • Klivija
  • Kortlendas
  • Kursko auksinis renetas
  • Lekston siuperb
  • Lietuvos auksinis renetas
  • Lofem
  • Melrouz
  • Noris
  • Oberdiko renetas
  • Oupelesent
  • Pepin Černenko
  • Podarok Šuntuka
  • Pupinis
  • Ribstono pepinas
  • Samerlend
  • Sinap almaatinskij
  • Sinap orlovski
  • Skalit Steimared
  • Sparten
  • Starking
  • Telisare
  • Vilhelminis
  • Zaria Alatau

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://sveika.lt/obuoliai/
  2. http://kauno.diena.lt/naujienos/ivairenybes/receptai/uzduotis-tinkamai-ivertinti-iprastus-obuolius-380021
  3. http://www.royaldenta.com/augalu-ekstraktai[neveikianti nuoroda]
  4. http://www.medicina.2manekenai.eu/medicina/liaudies-medicina/733-obuoliai-padeda-gydyti-virskinamojo-trakto-veiklos-sutrikimus[neveikianti nuoroda]
  5. http://www.sveikaszmogus.lt/Maistas-1050-Vasaros_vaisiai_sveikatai
  6. http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/virskinimo_organu_ligos/opinis_kolitas Archyvuota kopija 2013-12-16 iš Wayback Machine projekto.
  7. Elzebroek, A.T.G.; Wind, K. (2008). Guide to Cultivated Plants. Wallingford: CAB International. p. 27. ISBN 978-1-84593-356-2. Suarchyvuota iš originalo 20 October 2020. Nuoroda tikrinta 6 October 2020.
  8. 8,0 8,1 8,2 8,3 8,4 Vytautas Tuinyla, Algirdas Lukoševičius, Algimantas Bandaravičius. Lietuvos pomologija. Obelys ir kriaušės. Atlasas. Vilnius : „Mokslas“ leidykla, 1990, p. 30. ISBN 5420002086