Obelis (upė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Obelis
Obelis prie Paobelio
Obelis prie Paobelio
Ilgis 53,3 km
Baseino plotas 673,8 km²
Vidutinis debitas 2,7 m³/s
Ištakos Ukmergės rajonas
Žiotys Nevėžis
Šalys Lietuva
Commons-logo.svg Vikiteka: ObelisVikiteka

Obelis (dar vadinama Obele) – upė Vidurio Lietuvoje, Ukmergės ir Kėdainių rajonuose; Nevėžio kairysis intakas. Prasideda netoli Siesikų. Teka į pietvakarius ir vakarus Kėdainių rajonu. Įteka į Nevėžį 55,6 km nuo jo žiočių, tarp Kėdainių ir Paobelio.

Intakai:

Upės slėnis 200–220 m pločio, šlaitai 8–14 m aukščio. Krantai 0,2–1,6 m aukščio, atodangose 6–14 m. Vyraujantis vagos plotis 5–12 m. Srovės greitis 0,2–0,3 m/s. Pavasario potvyniai 2–3 m aukščio[1]. Upės debitas ties Taučiūnais (9 km nuo žiočių): vidutinis 2,7 m³/s, didžiausias 227 m³/s, mažiausias vasarą 0,02 m³/s, žiemą 0,001 m³/s.

Obelies slėnyje įrengti 3 nemaži tvenkiniai (visi Kėdainių rajone): 20 km nuo žiočių Kaplių tvenkinys (34 ha), 10 km nuo žiočių Bublių tvenkinys (152 ha), 6 km nuo žiočių Juodkiškių tvenkinys (83 ha).

Prie Obelies yra Paobelys, Šėta, Aukštieji Kapliai, Aristava, Kėdainiai.

Upėvardis siejamas su augalo obelies pavadinimu (plg. prūsų ežeras Wobel ir woble „obelis“)[2].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Obelis (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 229 psl.
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.