Nuodų žiedas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Nuodų žiedas (angl. poison ring, pillbox ring) – žiedas, kurio akutėje (paprastai – po akmeniu) yra talpyklė, skirta nuodams. Talpyklėje gali būti laikomi ir kiti dalykai. Tokie žiedai Europoje tapo populiarūs XVI a.[1] Nuodus iš žiedo įberdavo į priešo maistą ar gėrimą. Taip pat žiede laikomi nuodai būdavo naudojami nusižudymui, kad žiedo nešiotojas nepatektų į nelaisvę ar išvengtų kankinimų.

Tokios konstrukcijos žiedus naudojo kvepalams laikyti, taip pat – plaukų kuokštui, relikvijai, pranešimui laikyti:

  • Renesanso laikais buvo madingi „žiedai skrynelės“ (angl. locket ring), ant kurių dailininkai nupiešdavo mylimojo ar mylimosios miniatiūrą, o žiedo talpyklėje būdavo laikoma mylimosios ar mylimojo plaukų sruoga.
  • XVII a. buvo populiarūs „žiedai skrynelės“, kurių skrynelės būdavo karsto formos. Jie būdavo mirusiojo atminimo ženklas. Tokius žiedus vadindavo laidotuvių žiedais (angl. funeral ring)[2], nors dalis laidotuvių žiedų buvo be skrynelių.

Nuodų žiedų kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Marcy Waldie 2001 m. spalio mėn. žurnalo „Antiques & Collecting Magazine“ straipsnyje „Žiedas mirimui: Nuodų žieduose slypi šimtmečiai paslapčių“[3] rašė, kad tokie papuošalai atsirado Tolimuosiuose Rytuose ir Indijoje. Žiedai talpyklės pakeitė atminimo relikvijų laikymo kapšeliuose ant kaklo tradiciją. Žiedai talpyklės pasirodė patogūs ir paplito kitur Azijoje, Vidurio Rytuose, Viduržemio jūros regione, ir galop viduramžiais pasiekė Vakarų Europą. Tokie žiedai Europoje buvo prekybos šventomis relikvijomis dalis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]