Nuno Gonçalves
| Nuno Gonçalves | |
|---|---|
| Nunas Gonsalvešas ant Atradėjų paminklo | |
| Gimė | ~1425 m. |
| Mirė | ~1491–1492 m. |
| Veikla | tapytojas |
| Organizacijos | Portugalijos karališkieji rūmai |
| Nuno Gonçalves | |
Nunas Gonsalvešas (Nuno Gonçalves, ~1425 – ~1492 m.) – XV a. portugalų tapytojas, vėlyvosios gotikos atstovas, portugalų tapybos mokyklos pradininkas.[1]
Apie Nuno Gonsalvešo gyvenimą žinoma labai mažai. Spėjama, kad galbūt galėjo tapybos mokytis Briuselyje.[2] Žinoma tiek, kad 1450 m. tapo karaliaus Alfonso V rūmų dailininku. Dar žinoma, kad 1470 m. gavo išmoką už Sintros rūmų bažnyčios altoriaus tapybos darbus, o 1471 m. tapo oficialiu Lisabonos miesto tapytoju. 1548 m. veikale Fransiskas de Holanda mini Nuną Gonsalvešą buvus išskirtiniu meistru. Vėliau Nunas Gonsalvešas ir jo darbai nuėję į užmarštį, 1755 m. Lisabonos žemės drebėjimas sunaikino jo kurtą Lisabonos katedros altorių. 1882 m. Nuno Gonsalvešo darbų rasta Šv. Vincento vienuolyne, o didesnio pripažinimo kūrėjas sulaukė po to, kai 1931 m. jo darbai buvo demonstruoti Paryžiuje.[3]

Pagrindinis išlikęs darbas – 6 dalių Šv. Vincento altorius Lisabonos katedros Šv. Vincento koplyčioje (sukurtas apie 1470 m.), dabar saugomas Nacionaliniame senojo meno muziejuje Lisabonoje. Taip pat spėjama, kad dviejų dalių altorius Evoroje galėtų būti Nuno Gonsalvešo kūrinys (dėl panašios stilistikos). Kūriniai realistinės manieros, monumentalūs, turi ankstyvojo renesanso bruožų, ryšku personažų individualizacija, psichologizmas.[1] Juntama italų, flamandų dailės įtaka.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 Gonçalves Nuno. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- ↑ von Barghahn, Barbara (2016). „Blending Myth and Reality: Maritime Portugal and Renaissance Portraits of the Royal Court“ (PDF). Journal of Global Initiatives: Policy, Pedagogy, Perspective. 11 (1). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2025-12-08. Nuoroda tikrinta 2026-02-08.
- 1 2 Nuno Gonçalves. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.