Numenijas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Numenijas iš Apamėjos (sen. gr. Νουμήνιος ὁ ἐξ Ἀπαμείας) – Romos imperijos valdomoje Sirijoje (Apamėjoje) II a. gyvenęs helenų filosofas. Jis save vadino pitagoriku ir buvo vienas iš pagrindinių neoplatonizmo pirmtakų.

Apie jo biografiją ir veikalus žinoma tik iš nuotrupų. Longinas Numeniją laikė svarbiausiu pitagorizmo mokyklos šalininku. Numenijas kritikavo Naujosios Akademijos skeptikus, kuriuos kaltino iškraipius Platono mokymą (jiems skyrė satyrą „Apie Platoną išdavusius akademikus“). Numenijas Platoną ir Pitagorą laikė tikrosios filosofijos pirmtakais, o platonizmą jis tapatino su pitagorizmu. Numenijui filosofinė išmintis glūdi ne tik šiųdviejų autorių tekstuose, bet ir Platono mokymą atliepiančiuose įšventinimuose, brahmanų, judėjų bei Persijos magų kultuose. Numenijas buvo bene paskutinis helenų filosofas, žydų-krikščionių išmintį priskyręs prie pasaulio išminties lobyno (vėlesni filosofai buvo krikščionybės atžvilgiu kritiški). Platoną filosofas vadina „Atikos tarme šnekančiu Moze“.

Numenijo teologija yra dieviškojo Intelekto (nous) teologija, tipiška viduriniajam platonizmui. Pirmasis Numenijo Dievas yra paprastas, nedalus ir nukreiptas į save patį, antrasis Dievas yra vieningas, tačiau sąlytis su pirmaprade medžiaga jį noetiškai „suskaido“. Trečiasis Dievas tapatus protingai Pasaulio Sielai. Numenijo visata yra vienas kitą imituojančių būties lygmenų hierarchija. Aukštesnieji tikrovės lygmenys kuria žemesniuosius, jiems paklūstančius lygmenis, kurie betarpiškai siejasi su gimdytojais. Dėl šios priežasties ribos tarp atskirų lygmenų beveik nusitrina („viskas visame kame, bet atitinkamu būdu“). Numenijas buvo ontologinis dualistas, nes Monadą ir Diadą laikė amžina pora. Medžiaginis įsikūnijimas Numenijui yra racionalios sielos nelaimė, todėl etika jam pašvęsta asketizmui, atsiribojimui nuo kūniškumo.

Neišlikusio Numenijo veikalo „Kukutis“ (Epops) pavadinimas tikriausiai susijęs su įšventinimu į misterijas, per kurias atskleidžiami regėjimai (epopteia). Remdamasis stoikų ir pitagorikų tradicija, Numenijas daug dėmesio skyrė alegoriniam mitų aiškinimui (ypač – Homero „Odisėjai“).[1]

Numenijo iš Apamėjos filosofija padarė didelę įtaką Plotinui.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algis Uždavinys. Helėniškoji filosofija. Nuo Numenijo iki Sirijano. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003. p. 86–95.