Pereiti prie turinio

Novoaleksandrovskas (Rusija)

Cariniais laikais Novoaleksandrovsku vadinti Zarasai.
Novoaleksandrovskas
Новоалександровск
      
Cerkvė nuo apžvalgos rato
Novoaleksandrovskas
Novoaleksandrovskas
45°29′36″ š. pl. 41°13′01″ r. ilg. / 45.49333°š. pl. 41.21694°r. ilg. / 45.49333; 41.21694 (Novoaleksandrovskas (Rusija))
Laiko juosta: (UTC+3)
ValstybėRusijos vėliava Rusija
KraštasStavropolio kraštas Stavropolio kraštas
RajonasNovoaleksandrovsko rajonas
Įkūrimo data1804 m.
Gyventojų (2025)25 718[1]
Plotas21 km²
Tankumas (2025)1 225 žm./km²
Altitudė110 m
VikitekaNovoaleksandrovskas

Novoaleksandrovskas (rus. Новоалександровск) – miestas Rusijoje, Stavropolio krašte, prie Rasševatkos upės, apie 100 km į šiaurės vakarus nuo Stavropolio. Rajono centras. Praeina Stavropolio–Kropotkino plentas ir geležinkelio ruožas. Maisto (mėsos, pašarų, paukščių), stiklo, lengvoji pramonė. Apylinkėse auginami javai, daržovės, cukriniai runkeliai, saulėgrąžos, veisiami galvijai, kiaulės, avys. Veikia krašto muziejus, kultūros rūmai.

2020 m. 90,3 % gyventojų buvo rusai, 3,9 % – čigonai, 3,5 % – armėnai.[2]

1804 m. Novoaleksandrovskajos stanicą įkūrė naujakuriai iš Kursko gubernijos.[3] Pavadinta caro Aleksandro garbei. 1828 m. pastatyta cerkvė. 1896 m. gyvenvietę pasiekė geležinkelis, įkurta Rasševatkos stotis. Nuo 1971 m. Novoaleksandrovskas tapo miestu.[4]

  • FC Iskra Novoaleksandrovsk (futbolas)
  1. Novoaleksandrovsk: Russia. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de
  2. Итоги Всероссийской переписи населения 2010 года. Общая численность населения (в т.ч. мужчин, женщин) по муниципалитетам и населённым пунктам Ставропольского края Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.. stavstat.gks.ru
  3. Колесников В. А. Станицы Ставрополья: последняя треть XVIII в. – 1917 г. : историко-статистический и топонимический справочник / В. А. Колесников. – Москва : Изд-во А. Г. Надыршина, 2012.
  4. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 307