Kėkštai (Pilkalnio apskritis)

Koordinatės: 54°45′16″š. pl. 22°17′10″r. ilg. / 54.7544°š. pl. 22.2861°r. ilg. / 54.7544; 22.2861 (Kėkštai (Pilkalnio apskritis))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Novinkos (Kėkštai))
Kėkštai
Žemaitkiemiai

vok. Kögsten, Michelfelde
rus. Новинки
Kėkštai Žemaitkiemiai
Kėkštai
Žemaitkiemiai
54°45′16″š. pl. 22°17′10″r. ilg. / 54.7544°š. pl. 22.2861°r. ilg. / 54.7544; 22.2861 (Kėkštai (Pilkalnio apskritis))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas
Gyventojų (2010) 35
Pašto kodas 238742
Tel. kodas +7 40164

Kėkštai, Žemaitkiemiai[1][2] arba Novinkos (vok. Kögsten, nuo 1938 m. birželio 6 d. Michelfelde, 19451946 m. rus. Кёгстен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Новинки) – gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 14 km į vakarus nuo Pilkalnio, 24 km į pietvakarius nuo Lazdynų, prie Kusupės ir Draugupės, nuo 2008 m. birželio 30 d. Vesnovo kaimo gyvenvietės kaimas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kėkštų kaimo bendruomenė 1936 m.

Minimi nuo XVI a. Vietovė įvardyta Samaidtkehmen, Sameitken, Schameitken, Szameitkehmen,[2] arba Keckstupenen, Kekstkem, Kekstey, Keckstekemen, Keckstkeimen.[3] Po 1709–1711 m. maro pasikeitė dauguma kaimo gyventojų: 1736 m. Kėkštuose gyveno 6 zalcburgiečių, 6 vokiečių ir tik 2 lietuvių šeimos.[4] 1785 m. buvo karališkasis valstiečių kaimas su vėjo malūnu ir 17 ugniakurų,[5] 1821 m. – mišrusis kaimas su vėjo malūnu ir 117 gyventojų.[6] 1854 m. Kėkštuose buvo vėjo malūnas, 24 gyvenamieji pastatai ir 172 gyventojai.[7] 1723–1818 m. priklausė Įsruties apskrities Brakupėnų domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Spulių valsčiaus kaimas. Tikintieji priklausė Kusų evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. kaime buvo 27 gyvenamieji namai ir 181 gyventojas (iš jų 3 lietuviai). Tarpukariu kaime buvo mokykla, vėjo malūnas. Kaimo šiauriniu pakraščiu tekėjo Kusupė, pietvakariniu – Draugupė.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, artėjant frontui, gyventojai evakuoti į Vokietijos gilumą, vietinių gyventojų nebeliko. Po karo atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17361818 m. Lietuvos departamentas Prūsijos karalystė
18181945 m. Pilkalnio apskritis Rytų Prūsijos provincija
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19462008 m. Vesnovo apylinkė, Krasnoznamensko rajonas Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Vesnovo kaimo gyvenvietė, Krasnoznamensko municipalinis rajonas Kaliningrado sritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2010 m.
1905 m. 1910 m.[8] 1933 m. 1939 m.[9] 2002 m. 2010 m.
181 179 167 143 42 35


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kėkštai, 2, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2020-07-02.
  2. 2,0 2,1 Žemaitkiemiai, 3, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2020-07-02.
  3. Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Michelfelde (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-07-02.
  4. Dr. Max Beheim-Schwarzbach, Friedrich Wilhelm's I. Colonisationswerk in Lithauen, p. 276. Hartungsche Verlags-Druckerei, Königsberg 1879 (vok.)
  5. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 73. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
  6. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.2 (G – Ko), p. 364. Kümmel, Halle, 1821 (vok.)
  7. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.1 (A – K), p. 396. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
  8. Landkreis Pillkallen, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-07-02.
  9. www.verwaltungsgeschichte.de Landkreis Pillkallen (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-07-02.

  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]