Norušaičiai

Koordinatės: 55°55′37″š. pl. 23°32′20″r. ilg. / 55.927°š. pl. 23.539°r. ilg. / 55.927; 23.539 (Norušaičiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Norušaičiai
{{#if:
Norušaičiai
Norušaičiai
55°55′37″š. pl. 23°32′20″r. ilg. / 55.927°š. pl. 23.539°r. ilg. / 55.927; 23.539 (Norušaičiai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Šiaulių rajono savivaldybės vėliava Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija Kairių seniūnija
Gyventojų (2021) 27
Vikiteka Norušaičiai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Norušáičiai
Kilmininkas: Norušáičių
Naudininkas: Norušáičiams
Galininkas: Norušáičius
Įnagininkas: Norušáičiais
Vietininkas: Norušáičiuose

Norušaičiai (arba Narušaičiai) – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, prie kelio  4007 KairiaiNorušaičiaiDegučiai , 5 km į rytus nuo Kairių prie Skalvio upelio ir Kruojos santakos. Yra Norušaičių kapinių koplyčia.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie kaimo yra archeologinis paminklas Norušaičių senkapiai ir senovinė žiemgalių gyvenvietė (AR1002). Apie 1930 m. į Šiaulių Aušros muziejų pateko keletas VIII-IX a. kapams būdingų dirbinių – keletas įmovinių ietigalių, platusis kalavijas, kryžinis ir trikampe galvute smeigtukai ir kt. Radimo vieta nurodyta netoli Kruojos ir Skalvio santakos.[2]

1916 m. pro kaimą vokiečių kariuomenė nutiesė 600 mm vėžės pločio geležinkelį Gubernija–Pasvalys, kuriuo iki 1972 m. pro Narušaičių geležinkelio stotį važinėjo krovininiai ir keleiviniai traukiniai į Biržus. 1921 m. siaurojo geležinkelio linija pratęsta iš Gubernijos į Šiaulių geležinkelio stotį, 1922 m. – į Biržus, nuo 1938 m. ir į Panevėžį.[3]

Norušaičių naujųjų kapinių koplyčia

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8]
262 240 176 148 93
1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] -
51 48 45 27 -


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. III t., 74 psl.
  3. Siaurojo geležinkelio istorija Archyvuota kopija 2008-04-14 iš Wayback Machine projekto.
  4. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. NorušaičiaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 698 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

EIMUČIAI – 2,5 km
KAIRIAI – 5 km
ŠIAULIAI – 12 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Petraičiai – 3,5 km
ŽADŽIŪNAI – 2 km