Nociūnų apylinkė (Kupiškis)

Koordinatės: 55°45′š. pl. 25°05′r. ilg. / 55.75°š. pl. 25.08°r. ilg. / 55.75; 25.08
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°45′š. pl. 25°05′r. ilg. / 55.75°š. pl. 25.08°r. ilg. / 55.75; 25.08

  Nociūnų apylinkė
Centras Nociūnai
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Šimonių valsčius
Apskritis Kupiškio apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Kupiškio rajonas (1950–1963)
Sritis Šiaulių sritis
Dabartinė seniūnija
Kupiškio seniūnija, Šimonių seniūnija

Nociūnų apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurėje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Šimonių valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Kupiškio rajonui.[2] 1954 m. prijungtos Gaigalių apylinkė, dalis Jokūbiškių apylinkės, dalis Vidugirių apylinkės ir dalis Papilių apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Nociūnų apylinkė prijungta prie Aukštupėnų apylinkės ir Šimonių apylinkės.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
„Viendrupio“ ir „Mūsų rytojaus“ kolūkiai [4]
1959-02-01
(Išsamiau)
73,5 „Viedrupio“ kolūkis, „Mūsų Rytojaus“ kolūkis [5] 23 kaimai, 3 vienkiemiai

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 66
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 8
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 21–22
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 21–22
  5. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 215