Pereiti prie turinio

Niujiečių kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Niujiečių kalba
ko e vagahau Niuē
KalbamaNaujoji Zelandija, Niujė, Kuko Salos, Tonga
Kalbančiųjų skaičius6000–10 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųį šimtuką nepatenka
Kilmėaustroneziečių
 malajų-polineziečių
  polineziečių
   tonginės
    niujiečių
Rašto sistemoslotynų abėcėlė
Oficialus statusas
Oficiali kalbaNiujės vėliava Niujė
Kalbos kodai
ISO 639-2niu
ISO 639-3niu

Niujiečių kalba arba niujų kalba (ko e vagahau Niuē) – austroneziečių šeimos, polineziečių kalbų pogrupio kalba, vartojama niujiečių, gyvenančių Niujės saloje (Okeanija), taip pat diasporoje Kuko salose, Naujojoje Zelandijoje, Tongoje. XX a. pab. ~70 % kalbos vartotojų gyveno Naujojoje Zelandijoje.[1] Oficiali Niujės kalba. Kalbančiųjų skaičius – apie 6000 žmonių.[2]

Niujiečių kalba artima tongiečių ir niuafų, toliau – maorių, samojiečių, havajiečių ir kitoms polineziečių kalboms.[3] Skiriamos dvi tarmės – motu (Niujės šiaurėje) ir tafiti (Niujės pietuose).

Niujiečių kalboje funkcionuoja 5 balsių (i, u, e, o, a) 3 eilių – priešakinės, vidurinės ir užpakalinės – ilgųjų ir trumpųjų balsių sistema. Dažniau vartojami trumpieji balsiai. Ilgieji balsiai visada kirčiuoti. Kirtis dinaminis. Dažniausiai kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo. Priebalsių nedaug – 12, neturi skardžiųjų g, b, d. Skiemuo sudarytas iš priebalsio ir balsio arba tik iš balsio – (C)V(C), gali būti tik atviras, niekada nesibaigia priebalsiu, priebalsiai vienas su kitu nejungiami. Vardažodis neturi gramatinės giminės kategorijos. Asmeniniai įvardžiai išlaikę vienaskaitos, dviskaitos ir daugiskaitos formas. Skiriami dvejopi veiksmažodžiai: statiškieji ir dinamiškieji, galintys turėti 3 gramatines laiko formas (esamąjį, būtąjį, būsimąjį). Gramatinės reikšmės reiškiamos reduplikacija, supletyvizmu, afiksacija, sintaksinėmis priemonėmis – artikeliu, žodžių tvarka, dalelytėmis. Žodžių daryboje dažna prefiksacija, sufiksacija, reduplikacija, konversija, sudūrimas. Sakiniui būdinga griežta žodžių tvarka – tarinys–veiksnys–papildinys (VSO). Turi daug skolinių iš anglų kalbos. Ryškūs agliutinaciniai analitiniai bruožai.[3]

Niujiečių kalbą nuo XIX a. vid. pradėjo užrašinėti krikščionių misionieriai (samojiečių rašybos pagrindu). 1904 m. išversta Biblija.[4] Kuriama grožinė literatūra, leidžiami laikraščiai, transliuojamos radijo ir televizijos laidos, ja mokomasi mokyklose. UNESCO priskiriama prie kalbų, kurioms gresia pavojus išnykti.[5]

  1. Moseley, Christopher and R. E. Asher, ed. Atlas Of The World’s Languages (New York: Routelage, 1994) p. 100
  2. niu Duomenys apie kodu „niu“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
  3. 3,0 3,1 Vidas Kavaliauskasniujų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  4. Niuean (Vagahau Niuē), omniglot.com
  5. Niuean, wal.unesco.org