Niujiečių kalba
| Niujiečių kalba ko e vagahau Niuē | |
| Kalbama | Naujoji Zelandija, Niujė, Kuko Salos, Tonga |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 6000–10 000 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | austroneziečių malajų-polineziečių polineziečių tonginės niujiečių |
| Rašto sistemos | lotynų abėcėlė |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-2 | niu |
| ISO 639-3 | niu |
Niujiečių kalba arba niujų kalba (ko e vagahau Niuē) – austroneziečių šeimos, polineziečių kalbų pogrupio kalba, vartojama niujiečių, gyvenančių Niujės saloje (Okeanija), taip pat diasporoje Kuko salose, Naujojoje Zelandijoje, Tongoje. XX a. pab. ~70 % kalbos vartotojų gyveno Naujojoje Zelandijoje.[1] Oficiali Niujės kalba. Kalbančiųjų skaičius – apie 6000 žmonių.[2]
Niujiečių kalba artima tongiečių ir niuafų, toliau – maorių, samojiečių, havajiečių ir kitoms polineziečių kalboms.[3] Skiriamos dvi tarmės – motu (Niujės šiaurėje) ir tafiti (Niujės pietuose).
Niujiečių kalboje funkcionuoja 5 balsių (i, u, e, o, a) 3 eilių – priešakinės, vidurinės ir užpakalinės – ilgųjų ir trumpųjų balsių sistema. Dažniau vartojami trumpieji balsiai. Ilgieji balsiai visada kirčiuoti. Kirtis dinaminis. Dažniausiai kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo. Priebalsių nedaug – 12, neturi skardžiųjų g, b, d. Skiemuo sudarytas iš priebalsio ir balsio arba tik iš balsio – (C)V(C), gali būti tik atviras, niekada nesibaigia priebalsiu, priebalsiai vienas su kitu nejungiami. Vardažodis neturi gramatinės giminės kategorijos. Asmeniniai įvardžiai išlaikę vienaskaitos, dviskaitos ir daugiskaitos formas. Skiriami dvejopi veiksmažodžiai: statiškieji ir dinamiškieji, galintys turėti 3 gramatines laiko formas (esamąjį, būtąjį, būsimąjį). Gramatinės reikšmės reiškiamos reduplikacija, supletyvizmu, afiksacija, sintaksinėmis priemonėmis – artikeliu, žodžių tvarka, dalelytėmis. Žodžių daryboje dažna prefiksacija, sufiksacija, reduplikacija, konversija, sudūrimas. Sakiniui būdinga griežta žodžių tvarka – tarinys–veiksnys–papildinys (VSO). Turi daug skolinių iš anglų kalbos. Ryškūs agliutinaciniai analitiniai bruožai.[3]
Niujiečių kalbą nuo XIX a. vid. pradėjo užrašinėti krikščionių misionieriai (samojiečių rašybos pagrindu). 1904 m. išversta Biblija.[4] Kuriama grožinė literatūra, leidžiami laikraščiai, transliuojamos radijo ir televizijos laidos, ja mokomasi mokyklose. UNESCO priskiriama prie kalbų, kurioms gresia pavojus išnykti.[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Moseley, Christopher and R. E. Asher, ed. Atlas Of The World’s Languages (New York: Routelage, 1994) p. 100
- ↑
niuDuomenys apie kodu „niu“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com - 1 2 Vidas Kavaliauskas. niujų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ Niuean (Vagahau Niuē), omniglot.com
- ↑ Niuean Archyvuota kopija 2025-03-14 iš Wayback Machine projekto., wal.unesco.org