Nikumaroras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Nikumaroro)
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 4°40′ p. pl. 174°31′ v. ilg. / 4.667°š. pl. 174.517°r. ilg. / 4.667; 174.517

Salos palydovinė nuotrauka
Atolo žemėlapis

Nikumaroras (angl. Nikumaroro) arba Gardnerio sala – koralinis atolas Ramiajame vandenyne, Polinezijoje, Fenikso salyne, priklauso Kiribačio valstybei. Plotas – 4,1 km², lagūnos plotas – 8 km².

Atolo ilgis šiaurės vakarų–pietryčių kryptimi 7,5 km, plotis iki 2,5 km. Vakaruose yra lagūną ir vandenyną jungiantis sąsiauris. Atole auga daugiausia žolės, krūmokšniai, kokospalmės. Gėlo vandens nėra. Sutinkamos žuvų rūšys, jūriniai vėžliai, kokosiniai krabai. Svarbios jūrinių paukščių perimvietės. Nuo 2006 m. Nikumaroro sala patenka į Fenikso salų saugomą teritoriją.

Salą europiečiai atrado XIX a. Ji vadinta Keminso, Gardnerio, Motu Ona, Letisijos sala. 1856 m. į Gardnerio salą pretenzijas pareiškė JAV, o 1892 m. – Didžioji Britanija. Norėdami įsitvirtinti, britai saloje įkūrė kokosų plantaciją ir atvežė vietinių darbininkų, bet dėl gėlo vandens trūkumo Nikumaroras greitai buvo apleistas. 1929 m. įsirėžęs į salos rifą nuskendo britų prekinis laivas Norwich City.

1938 m. britai bandė saloje įsteigti gyvenvietę – buvo atgabenta 20 Gilberto salų gyventojų, iš koralų luitų nutiesta gatvė, pastatyti namai, įrengti šuliniai, įkurtas administracinis pastatas, radijo bokštas. 1941 m. gyvenvietės įkūrėjas Džeraldas Galageris mirė, o 1944 m. saloje įsikūrė JAV kariuomenė. Nors po karo Nikumarore gyveno ~100 žmonių dėl gėlo vandens sistemų nepatikimumo ir gedimų gyventojų ėmė mažėti, o 1963 m. likusieji gyventojai perkelti į Saliamono Salas. 1979 m. Gardnerio sala atiteko Kiribačiui ir pervadinta Nikumaroru.


Commons-logo.svg

Vikiteka