Mikalojus Kopernikas
| Mikalojus Kopernikas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1473 m. vasario 19 d. Torūnė, Karališkoji Prūsija, Lenkija |
| Mirė | 1543 m. gegužės 24 d. (70 metų) Fromborkas, Karališkoji Prūsija, Lenkija |
| Veikla | astronomas, matematikas, ekonomistas |
 Vikiteka |
Mikalojus Kopernikas |
| Parašas | |
| |
Mikalojus Kopernikas (lenk. Mikołaj Kopernik; 1473 m. vasario 19 d. – 1543 m. gegužės 24 d.) – lenkų astronomas, matematikas ir ekonomistas.[1]
Paskelbė heliocentrinę Saulės sistemos teoriją. Ši teorija, teigianti, kad Žemė sukasi aplink Saulę, neigė tuo metu įsigalėjusią geocentrinę teoriją, teigusią, kad Žemė yra Visatos centras. M. Koperniko heliocentrinę teoriją vėliau plėtojo Johanas Kepleris ir G. Galilėjus.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė Torūnėje, pirklio šeimoje. Torūnė keletą metų prieš Koperniko gimimą buvo prijungta prie Lenkijos, iki tol buvo Prūsijos dalis ir vadinta Tornu. Etniškai Kopernikas buvo vokietis, nors pats greičiausiai laikė save lenku pagal teritorinę-politinę identifikaciją su Lenkija. Po ankstyvos tėvo mirties, kai Kopernikui buvo 9 metai, juo rūpinosi dėdė iš motinos pusės, Vacelrodo kanauninkas.
1491 m. įstojo į Krokuvos universitetą, domėjosi filosofija, teologija, matematika, medicina. Vėliau išrinktas kanauninku. Baigęs mokslus išvyko į Vokietiją ir Italiją, kur klausėsi paskaitų skirtinguose universitetuose, o vienu metu netgi pats profesoriavo Romoje.
1503 m. grįžo į Lenkiją ir pragyveno ten septynerius metus, profesoriavo universitete ir užsiiminėjo astronominiais stebėjimais. M. Kopernikas tuo pačiu metu buvo medikas, diplomatas, geografas, astronomas, pinigų teoretikas ir dėdės privatus patarėjas. Parašė „Traktatą apie pinigus“.
Astronomija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mikalojus Kopernikas ypač domėjosi astronomija. Po ilgų dangaus kūnų stebėjimų ir skaičiavimų jis padarė išvadą, kad Žemė sukasi aplink savo ašį, Mėnulis sukasi aplink Žemę, o Žemė ir kitos planetos sukasi aplink Saulę. Mikalojus Kopernikas knygoje „Apie dangaus sferų sukimąsi“ paneigė buvusią teoriją, kad Žemė yra Visatos centras. Knygoje, dedikuotoje popiežiui, jis detaliai aprašė savo teoriją ir pagrindė ją pavyzdžiais. Šiai knygai buvo pritarta. Ir tik daug vėliau, dėl Džordano Bruno interpretacijų, kurios buvo skirtos jo paties okultiniams teiginiams pagrįsti[reikalingas šaltinis], 1616 m. knyga Bažnyčios buvo uždrausta – įtraukta į Vatikano draudžiamų knygų sąrašą.
Atsisakęs Ptolemėjaus teorijų, sukūrė naują sistemą, kuria pasiūlė atsisakyti iki tol buvusios geocentrinės sistemos (pagal ją Žemė buvo nejudantis Visatos centras) ir ją pakeisti heliocentrine. Saulei suteikiama vieta Visatos centre ir tai buvo visuotinio mokslo perversmo pradžia.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kopernik Mikołaj (lot. Nicolaus Copernicus; Mikalojus Kopernikas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 566 psl.