Nijolė Lepeškaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Nijolė Lepeškaitė
Gimė: 1947 m. rugpjūčio 3 d. (72 metai)
Zypliai, Lukšių valsčius
Sutuoktinis(-ė): Viktoras Valašinas
Vaikai:

Darius Valašinas

Veikla: teatro ir kino aktorė, režisierė, pedagogė
Alma mater: 1968 m. LSSR konservatorija

Nijolė Lepeškaitė (g. 1947 m. rugpjūčio 3 d. Zypliuose, Lukšių valsčius) – Lietuvos teatro ir kino aktorė, režisierė, pedagogė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19531960 m. mokėsi Kidulių vidurinėje mokykloje, 1960–1964 m. Griškabūdžio vidurinėje mokykloje. 1964–1968 m. studijavo LSSR valstybinėje konservatorijoje, aktoriaus meistriškumo specialybės kurse (dėst. Irena Vaišytė). Nuo 1968 m. Kauno valstybinio dramos teatro aktorė. [1]

19751990 m. Girstučio kultūros rūmų vaikų teatro „Buratinas“, nuo 1999 m. teatro mokyklėlės „Mano teatras“ (abu Kaune) vadovė, režisierė ir pedagogė.

Vaidino Lietuvos, Estijos, Latvijos kino studijų filmuose. [2]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaidmenys teatre: [3]

  • Nazi – Maratas Baidžijevas. Dvikova, rež. Jonas Jurašas, 1968 m.
  • Ramunė – Kazys Saja. Šventežeris, rež. Jonas Jurašas, 1970 m.
  • Kerol – Peter Shaffer. Juodoji komedija, 1971 m.
  • Barbora Radvilaitė – Juozas Grušas. Barbora Radvilaitė, rež. Jonas Jurašas, 1972 m.
  • Kristi – Enas Vetema. Rožynas, 1978 m.
  • Kaja Fosli – Henrik Ibsen. Statytojas Solnesas, rež. Jonas Vaitkus, 1980 m.
  • Voverė – Šarūnas, pagal Vincą Krėvę, rež. Jonas Vaitkus, 1980 m.
  • Misis Veb – Thornton Wilder. Mūsų miestelis, rež. Gytis Padegimas, 1982 m.
  • Johanė Heiberg – Per Olov Enquist. Iš sliekų gyvenimo, 1988 m.
  • Liucija Bejard – Thornton Wilder. Ilga Kalėdų vakarienė, 1991 m.
  • Erna – Werner Schwab. Prezidentės, 1998 m.
  • Matildė Bretner – Hjalmar Bergman. Paskutinis kavalierius, 2006 m., Kauno menininkų namuose

Vaidmenys kine: [4]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1979 m. LSSR nusipelniusi artistė [5]
  • 2000 m. „Fortūnos“ statulėlė už Ernos vaidmenį spektaklyje „Prezidentės“
  • 2007 m. „Fortūnos“ diplomas už Keitės Keller vaidmenį spektaklyje „Visi mano sūnūs“

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.dramosteatras.lt/lt/kurejai/aktoriai/lepeskaite-nijole-ona/
  2. Nijolė Lepeškaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 22 psl.
  3. http://www.kamane.lt/layout/set/print/Kurejai/Personalijos/Nijole-Lepeskaite-aktore
  4. Laimonas Tapinas. Lietuvos kinematografininkai. – Vilnius: Mintis, 1986. – 60-61 p.
  5. Nijolė Lepeškaitė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 520 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]