Nišemis

Nišemis it. Niscemi

Miesto centras

Nišemis 37°09′0″ š. pl. 14°23′0″ r. ilg. / 37.15000°š. pl. 14.38333°r. ilg. / 37.15000; 14.38333 (Nišemis)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Italija
Regionas	Sicilija
Provincija	Kaltanisetos provincija

Gyventojų (2021)	23 664^[1]
Plotas	2,9 km²
Tankumas (2021)	8 160 žm./km²
Altitudė	332 m

Vikiteka	Nišemis

Kirčiavimas	Nišèmis^[2]

Nišemis (it. Niscemi) – miestas Italijoje, pietų Sicilijoje, Kaltanisetos provincijoje, 40 km į šiaurės vakarus nuo Ragūzos. Įsikūręs ant Erėjaus kalnų plynaukštės, kuri iškilusi virš Dželos lygumos. Keliai į Dželą, Kaltadžironę, praeina Katanijos–Dželos geležinkelis (neveikiantis). Žemės ūkio regiono centras (auginami artišokai,^[3] pomidorai, vynuogės), vystomas turizmas. Šalia veikia JAV karo laivyno radijo bangų perdavimo bazė.

Nišemyje išlikęs XVII a. istorinis centras su Švč. Itrijos Dievo Motinos, Švč. Marijos Sopulingosios, Šv. Antano Paduviečio ir kt. bažnyčiomis, Švč. del Bosko Marijos šventove, keletu rūmų, fontanų, Belvederio terasa. Į rytus nuo miesto plyti Sugerta di Nišemio gamtos draustinis.

Istorija

Miesto pavadinimas kildinamas iš arab. نشم = našam, kuriuo vadinamas krūmas grevija.^[4]

Vietovė gyvenama nuo neolito laikų. Vėliau čia buvo sikanų gyvenvietė.^[5] VII a. pr. m. e. vietovę užėmė graikai, V a. pr. m. e. – kartaginiečiai. Didesnė gyvenvietė išaugo arabų laikais (nuo IX a.). 1143 m. kraštą užėmė normanai ir įkūrė miestą Nixenum. Vėliau miestas priklausė Brankiforčių šeimai, nuo XVII a. vid. sudarė principatą.

Nišemis kelis kartus nukentėjo nuo skardžio nuošliaužų, kurios su savimi nusinešė gyvenamuosius namus (1997,^[6] 2026 m.^[7]).

Švč. Itrijos Dievo Motinos bažnyčia
Viktoro Emanuelio III aikštė
Muziejus
Vaizdas į Dželos lygumą nuo Nišemio

Šaltiniai

↑ Niscemi: Italy. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de
↑ Pasaulio vietovardžiai. Europa. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Nišèmis.
↑ Mariella Belloni. Niscemi, Capitale del Carciofo, tigulliovino.it
↑ Gaetano Trovato, Sopravvivenze arabe in Sicilia: documenti arabo-siculi del periodo normanno, presentazione di Antonino De Stefano, Monreale, Tipografia Vena, 1949, p. 141.
↑ Rosa Anna Oliveri e Lavinia Sole, „Il ripostiglio della memoria“, in: Kalòs – luoghi di Sicilia, n. 56, Palermo, Gruppo editoriale Kalòs, 1999.
↑ Dopo un temporale frana a Niscemi, La Repubblica, 14 ottobre 1997, p. 23.
↑ Isabella di Bartolo, Niscemi, la frana non si ferma: ancora un crollo di 10 metri. Case irrecuperabili, la Repubblica, 26 gennaio 2026.

[1] Niscemi: Italy. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de

[2] Pasaulio vietovardžiai. Europa. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Nišèmis.

[3] Mariella Belloni. Niscemi, Capitale del Carciofo, tigulliovino.it

[4] Gaetano Trovato, Sopravvivenze arabe in Sicilia: documenti arabo-siculi del periodo normanno, presentazione di Antonino De Stefano, Monreale, Tipografia Vena, 1949, p. 141.

[5] Rosa Anna Oliveri e Lavinia Sole, „Il ripostiglio della memoria“, in: Kalòs – luoghi di Sicilia, n. 56, Palermo, Gruppo editoriale Kalòs, 1999.

[6] Dopo un temporale frana a Niscemi, La Repubblica, 14 ottobre 1997, p. 23.

[7] Isabella di Bartolo, Niscemi, la frana non si ferma: ancora un crollo di 10 metri. Case irrecuperabili, la Repubblica, 26 gennaio 2026.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]