Pereiti prie turinio

Nevšechiras

Nevšechiras
turk. Nevşehir
Miesto reginys nuo pilies kalno
Nevšechiras
Nevšechiras
38°37′35″ š. pl. 34°42′50″ r. ilg. / 38.62639°š. pl. 34.71389°r. ilg. / 38.62639; 34.71389 (Nevšechiras)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
ValstybėTurkijos vėliava Turkija
ProvincijaNevšechiro provincija
Gyventojų (2022)123 882[1]
Altitudė1 224 m
VikitekaNevšechiras

Nevšechiras (turk. Nevşehir 'naujasis miestas') – miestas Turkijoje, centrinėje Anatolijoje, 60 km į vakarus nuo Kaiserio, Kapadokijos regione. Provincijos (ilo) administracinis centras. Keliai į Kaiserį, Koniją, Kyršechirą, Nihdę. Žemės ūkio regiono prekybinis centras (Kyzylyrmako slėnyje plyti dideli javų pasėliai).[2]

Mieste išlikusi seldžiukų laikų Nevšechiro pilis, stūksanti ant kalno virš miesto, Kuršunlu mečetė su medrese, karavansarajumi, biblioteka (šiuos statinius XVIII a. pastatydino Osmanų sultono Achmedo III didysis viziris Damadas Ibrahimas Paša). Nevšechiras ir jo apylinkės garsėja UNESCO pasaulio paveldo objektu – Kapadokijos urvų buveinėmis (Gioremės urvų bažnyčios, Učchisaro smiltainio pilis, Derinkuju požeminis miestas ir kt.). Hadžibektašo vietovėje į šiaurę nuo Nevešechro kaip manoma gimė XIII a. bektašizmo pradininkas Hadži Bektaš Vali (įrengtas didelis sufijų vienuolynas – tekė).[2]

Miesto apylinkės gyvenamos nuo senovės. Čia gyveno hetitai, vėliau kraštą valdė asirai, medai, persai, graikai, romėnai. Dabartinis miestas romėnų ir Bizantijos laikais vadintas Neapoliu (graikiškai reiškia „naujasis miestas“). Bizantijos imperijos laikais miestas buvo šalia sienos su musulmonų valstybėmis. XI a. Neapolį užkariavo seldžiukai, o 1487 m. tapo Osmanų imperijos dalimi ir pradėtas vadinti Muškara. Miestas išaugo XVIII a., kai jį ėmėsi plėsti čia gimęs sultono didysis viziris Damadas Ibrahimas Paša.

  1. Nevşehir: Turkey. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de
  2. 1 2 Nevşehir. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.