Pereiti prie turinio

Nestonviečiai

Koordinatės: 54°53′33″ š. pl. 22°08′45″ r. ilg. / 54.89250°š. pl. 22.14583°r. ilg. / 54.89250; 22.14583 (Nestonviečiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nestonviečiai
vok. Nestonwethen, Nesten
Nestonviečiai
Nestonviečiai
54°53′33″ š. pl. 22°08′45″ r. ilg. / 54.89250°š. pl. 22.14583°r. ilg. / 54.89250; 22.14583 (Nestonviečiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Nemano rajonas

Nestonviečiai[1] (vok. Nestonwethen, nuo 1938 m. Nesten) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Ragainės, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, 17 km į pietryčius nuo Ragainės ir 5 km į pietvakarius nuo Būdviečių.

Nestonviečių kaimo bendruomenė 1927–1938 m. žemėlapiuose

Vietovardis kilęs iš pavardės „Nestonas“.[1]

Po 1709–1711 m. didžiojo maro ir bado, 1736 m., Nestonviečiuose gyveno viena vokiečių kolonistų ir penkios lietuvių šeimos.[2] 1785 m. Nestonviečiai buvo Gerskulių valsčiaus karališkasis valstiečių kaimas su 7 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais),[3] 1822 m. – laisvasis kaimas su 51 gyventoju,[4] 1847 m. – 11 sodybų kaimas su 110 gyventojų.[5] Tikintieji priklausė Būdviečių evangelikų liuteronų parapijai. 1818 m. po administracinių reformų kaimas priskirtas Ragainės apskričiai, 1874 m. pateko į apskrityje suformuotą Lenkviečių valsčių, 1909–1945 m. buvo Būdviečių valsčiaus sudėtyje.[6] 1905 m. Nestonviečiuose buvo 15 sodybų, gyveno 97 žmonės, iš jų 26 lietuviai (26,8 %), dar 16 užrašyta dvikalbių; kaimas valdė 286 ha žemės.[7]

Kaimo sodybos stovėjo senovinio užpelkėjusio Nemuno–Įsruties slėnio šlaite. Po Antrojo pasaulinio karo kaimas išnyko.

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.
1905 m. 1910 m.[8] 1933 m. 1939 m.[9]
97 107 114 96
  1. 1,0 1,1 Vilius Pėteraitis, Ragainės ir Tilžės apskričių gyvenvietės, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2006 m. 2024-10-16.
  2. Dr. Max Beheim-Schwarzbach, Friedrich Wilhelm's I. Colonisationswerk in Lithauen, p. 295. Hartungsche Verlags-Druckerei, Königsberg 1879.
  3. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 104. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785. Nuoroda tikrinta 2024-10-16.
  4. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 3 (Kr–O), p. 260. Kümmel, Halle, 1822. Nuoroda tikrinta 2024-10-16.
  5. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 102. Baensch, Magdeburgas, 1847. Nuoroda tikrinta 2024-10-16.
  6. Amtsbezirk Hohensalzburg, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-10-16.
  7. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 254, 255. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
  8. Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Suarchyvuota 2023-07-07. Nuoroda tikrinta 2025-05-16.
  9. Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit-Ragnit/Pogegen, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-10-17.