Nemunas (ansamblis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
KTU „Nemunas“
Nemunas flag white.png
Oficiali tautinio meno ansamblio „Nemunas“ vėliava
Meno vadovė Margarita Tomkevičiūtė
Įkurimo metai 1949
Vieta Kaunas, Lietuva
Narių sk. 126
Internetinė svetainė http://kultura.ktu.lt/nemunas/

„Nemunas“ – Kauno technologijos universiteto dainų ir šokių ansamblis, suformuotas 1949 metais, iš tuo metu Kauno politechnikos institute veikusių studentų meno kolektyvų.„Nemunas“ yra vienas didžiausių tautinio meno kolektyvų Lietuvoje, kurio nariai yra studentai bei jaunimas. Ansambliui vadovauja meno ir žanrų vadovai. Už papildomą veiklą yra atsakinga valdyba, sudaryta iš ansamblio narių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1944 metais, tuometiniame Kauno universitete, savo veiklą pradėjo tautinių šokių ratelis, greta kurio ilgainiui pradėjo formuotis liaudies instrumentų orkestras bei vokalinė grupė. 1949 metų rugsėjį šie žanrai buvo sujungti į vieną tautinio meno ansamblį. Pirmuoju ansamblio meno vadovu tapo Aloyzas Čižas. Susikūręs ansamblis subūrė apie 70 narių. Pirmasis ansamblio koncertas įvyko 1950 metų balandžio 22 dieną. Tais pačiais metais Dainų šventės peržiūroje laimėtos varžybos su Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansambliu suteikė galimybę išvykti į pirmąją koncertinę kelionę į Maskvą.

Nuo pat įkūrimo ansamblis aktyviai koncertavo visoje Lietuvoje, todėl jau 1952 metų pavasarį Kauno politechnikos instituto trečiuosiuose rūmuose įvyko 100-sis „Nemuno“ koncertas. 1955 metais kolektyvas pirmą kartą išvyko už Sovietų sąjungos ribų: kartu su Vilniaus universiteto ansambliu koncertavo Varšuvoje vykusiame Pasaulio jaunimo ir studentų festivalyje. Tais pačiais metais ansamblio koncertą Vroclavo sporto halėje stebėjo net 20 000 žiūrovų.

1963 metais ansambliui buvo suteiktas „Nemuno“ vardas ir tų pačių metų žiemą, pirmojo koncerto televizijoje metu, kolektyvas Lietuvai oficialiai buvo pristatytas šiuo vardu. 1964 metais „Nemunas“ koncertavo Vokietijos demokratinėje respublikoje. 1965 metais, koncertinės kelionės metu plaukiant laivu buvo aplankytos Dunojaus šalys, o 1966 metais ansamblis pirmą kartą kirto geležinę uždangą ir koncertavo Suomijoje. Didelę reikšmę ansamblio istorijoje turi 1967 metų kelionė į Kanadą, kur ansamblis koncertavo Expo’67 parodoje. Šios kelionės metu ansambliečių iš Kanados lietuvių perimta lietuvių liaudies daina „Stoviu aš parimus“ tapo „Nemuno“ himnu, giedamu tik iškilmingiausiomis progomis. 1969 metais ansambliui švenčiant 20 metų jubiliejų įvyko 1000-sis koncertas.

1978 metais „Nemunas“ pirmasis iš Lietuvos tautinio meno saviveiklos kolektyvų parengė vientisą koncertinę programą „Nemuno daina“ – tuo metu tai buvo didelis meninis pasiekimas. 1989 metais, prieš pat 40 ansamblio jubiliejų, kolektyvas parengė programą „Atgimstančiai Lietuvai“, su kuria keliavo po šalį.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę „Nemunas“ su koncertinėmis programomis daug keliauja po Europą, dalyvauja Pasaulio lietuvių bei studentų dainų šventėse, įvairiuose festivaliuose, o pastaruoju metu vis aktyviau bendradarbiauja su kitomis studentų organizacijomis bei dalyvauja visuomeninėje veikloje.

„Nemunas“ aplankė šalis, pažymėtas „N“

Tautinio meno ansamblis „Nemunas“ yra pelnęs daugybę apdovanojimų, pripažintas geriausiu meno kolektyvu ne tik buvusioje Sovietų Sąjungoje, bet ir jau nepriklausomoje Lietuvoje pelno aukščiausius apdovanojimus: 2001 metais ansamblis buvo apdovanotas aukščiausiu Lietuvos liaudies kultūros centro apdovanojimu - „Aukso paukšte“, yra konkursų „Kadagys“ 2001 ir „Klumpakojis“ 2006 nugalėtojai, 2010 metais ansamblis konkurse „Klumpakojis“ buvo antras, o konkurse „Kadagys“ laimėjo pirmąją vietą,

Dainų ir šokių ansamblis „Nemunas“ yra aplankęs daugybę Europos, Azijos, Šiaurės bei Pietų Amerikos šalių: Suomiją, Lenkiją, Vokietiją, Rusiją, Rumuniją, Bulgariją, Serbiją, Slovėniją, Slovakiją, Austriją, Šveicariją, Čekiją, Ispaniją, Portugaliją, Daniją, Belgiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Italiją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Latviją, Estiją, Vengriją, Turkiją, Graikiją, Baltarusiją, Ukrainą, Kroatiją, Makedoniją, Tadžikiją, Uzbekiją, Pakistaną, Meksiką, Venesuelą, Kosta Riką, Kanadą, JAV, Kiniją.

Tradicijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ansamblyje didelę reikšmę turi simboliai ir tradicijos, jų puoselėjimas bei palaikymas. Ansamblis turi savo vėliavą, kuri buvo sukurta 1988 metais, bei himną, lietuvių liaudies dainą, perimtą iš Kanados lietuvių 1967 metais. Himnas giedamas tik iškilmingiausiomis progomis. Po pavykusio pasirodymo ir kitomis įsimintinomis bei džiugiomis progomis šaukiamas ansambliečių šūkis, į kurį atsiliepti gali tik ansamblio nariai. Tapimas pilnateisiu ansamblio nariu labai svarbus, kadangi nauji nariai nėra kviečiami į daugelį tradicinių renginių, negali dalyvauti ir balsuoti ataskaitiniame susirinkime. Tradicines šventes organizuoja ansamblio valdyba, jose dalyvauti gali tik ansamblio nariai. Tačiau ansambliečiai rengia ir daugiau švenčių: kino, žaidimų vakarus, stovyklas, žiemos žaidynes, „cementuką“, kurios nėra tradicinės – jose gali dalyvauti ir nauji nariai.

Tradicinės šventės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ataskaitinis susirinkimas – jo metu ansamblio nariai renka naują valdybą, tvarkysiančią ansamblio reikalus bei atstovausiančią ansamblį visus ateinančius metus. Susirinkime aptariami praėję metai, sprendžiamos problemos bei džiaugiamasi pasiekimais. Tai vienas rimčiausių ir oficialiausių ansamblio renginių.
  • Cepelinbalis – rugsėjo pabaigoje rengiama šventė, kurios metu susirinkę nemuniečiai drauge gamina cepelinus, dalyvauja varžybose.
  • Vaikinų diena – rugsėjo pabaigoje, po „cepelinbalio“, nemuniečių merginų rengiama šventė vaikinams nemuniečiams. Jos metu išrenkamas Misteris Nemunas.
  • Lapkritinės – šventė, skirta naujiesiems ansamblio nariams (nuliams) susipažinti su „Nemunu“ ir jo tradicijomis. Šventės metu kiekvienas žanras parengia po nuotaikingą pasirodymą. Lapkritinėms einant į pabaigą visus jaukiai pasisėdėti ir padainuoti sukviečia gitarų vakaras. Priklausomai nuo aplinkybių ir renginio datos, Lapkritinės gali vadintis ir Gruodinėmis ar Vasarinėmis.
  • Krikštynos – viena iš svarbiausių tradicinių „Nemuno“ švenčių, kurios metu naujiesiems ansamblio nariams suteikiamas nemuniečio vardas.
  • Merginų diena – pavasarį vaikinų nemuniečių rengiama merginoms nemunietėms. Jos metu išrenkama Mis Nemunas.
  • Diplomantų išleistuvės – viena gražiausių ir iškilmingiausių „Nemuno“ švenčių, kuria pagerbiami ansambliečiai, kolektyve išbuvę bent penkerius metus.

Nariai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1949 metų ansambliui vadovavo 11 meno vadovų, ansamblis turėjo 47 žanrinių grupių vadovus.

Vadovas Pareigos
M. Tomkevičiūtė Meno vadovė, šokių grupės vadovė
R. Paulauskienė Vokalo grupės vadovė
G. Micka Vokalo grupės vadovas
R. Kukanauskas Orkestro vadovas
A. Jonkutė Kanklių grupės vadovė
R. Sadzevičius Kapelos vadovas

Buvę meno vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meno vadovas Vadovavimo metai
A. Čižas (1949 – 1960)
A. Buzys (1960 – 1969)
L. Gadliauskas (1969 – 1971)
A. Balčiūnas (1971 – 1975)
A. Bartusevičius (1976 – 1979)
P. Jurkonis (1979 – 1986)
V. Švedas (1986 – 1987)
P. Jurkonis (1987 – 1991)
J. Urbonas (1992)
H. Ganusauskas (1993 – 2003)
M. Tomkevičiūtė (2003 – dabar)

Valdyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ansamblio valdybą sudaro 17 narių, kurie kasmet renkami ansamblio narių ataskaitiniame susirinkime. Valdyba atsakinga už tradicinių ir kitų švenčių organizavimą, rūpinasi informacijos sklaida ansamblyje ir už jo ribų bei tvarko kitus ansamblio reikalus, puoselėja ir tobulina ansamblio tradicijas, siūlo naujas. Valdybą sudaro valdybos pirmininkas, oficialus ansamblio atstovas, organizuojantis valdybos darbą, pirmininko pavaduotojas, kultorgas, vadovaujantis metraštininkų darbui, atsakingas už turiningą ansamblio dalyvių laisvalaikio praleidimą, iždininkas, žanrų seniūnai, metraštininkai, fotografas, internetinio puslapio administratorius ir sekretorius. Ansamblis turi oficialius nuostatus. Nuostatai apibrėžia ansamblio narių bei vadovų pareigas, santykius, valdybos ir jos narių atsakomybę.

Žanrai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ansamblio nariams vadovauja žanrinių grupių vadovai, visam ansambliui vadovauja ansamblio meno vadovas. Ansamblį sudaro 4 žanrinės grupės: liaudies instrumentų orkestras, mišrus choras, liaudiškos muzikos kapela bei šokėjų grupė. Liaudies instrumentų orkestre grojama tradiciniais lietuvių liaudies intrumentais: kanklėmis, birbynėmis, skrabalais, lumzdeliu ir kitais. Kapeloje liaudiška muzika atliekama klasikiniais instrumentais: smuiku, akordeonu, klarnetu ir kitais.

Apdovanojimai ir pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Nemuno“ ansamblis yra nuolatinis Lietuvos dainų ir šokių, „Gaudeamus“ švenčių dalyvis, koncertuoja festivaliuose „Linksminkimos“, „Ei, studente, sukis vėju“, „Grok, Jurgeli“ ir kt., dalyvauja konkursuose „Klumpakojis“, „Kadagys“.

  • 2010 m. laimėjimai:
    • 1 vieta konkurse „Kadagys“
    • 2 vieta konkurse „Klumpakojis“ [1]
  • 2006 m. laimėjimai:
    • Laureato vardas (absoliuti 1 vieta) konkurse „Klumpakojis“
  • 2001 m. laimėjimai:
    • „Aukso paukštė“ [2]
    • Laureato vardas (absoliuti 1 vieta) konkurse „Kadagys“

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Vakarų ekspresas“, „Klumpakojis 2010“ nugalėtojai
  2. LLKC oficiali svetainė, „Aukso paukštė 2001“ laureatai

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Oficiali ansamblio svetainė [1]