Nekilnojamojo turto burbulas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Nekilnojamojo turto burbulasnekilnojamo turto kainų padidėjimas iki ekonomiškai nepagrįsto nestabilaus lygio.

Požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Finansinis pasiekiamumas. Didelė dalis gyventojų, net turintys mažas pajamas, gali įsigyti būstą išsimokėtinai. Kredito įstaigos (bankai ir pan.) patenkina didžiąją dalį paskolų prašymų.
  • Nedidelės paskolų palūkanos leidžia imti dideles paskolas ilgam laikotarpiui.
  • Nuomos mokestis. Nuomos mokestis yra artimas arba prilygsta mėnesinei būsto paskolos grąžinimo įmokai.
  • Statybos rentabilumas. Akivaizdžiai didesnis, nei kitų ūkio sričių.

Priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nekilnojamo turto burbulo atsiradimo priežastys:

  • Teisiniai statybos apribojimai. Įstatymais apribojus statybas, sumažėja būstų pasiūla. Pvz., Niujorke įstatymais apribotas pastatų aukštis. Įvairiose miesto dalyse galimas skirtingas pastatų aukštingumas.
  • Savarankiški statybos apribojimai. Susitarus kelioms, dažniausiai dominuojančioms, statybos įmonėms, tikslingai sustabdomos statybų apimtys.
  • Natūralūs statybos apribojimai. Dažniausiai natūralūs statybos apribojimai atsiranda miestų centre.
  • Laukiamas kainų kilimas iš nekilnojamo turto pardavėjų. Nekilnojamo turto savininkai laukia nekilnojamo turto kainų kilimo ir nekilnojamą turtą laiko kaip investiciją. Galimas nekilnojamo turto įsigijimas tikintis netrukus jį parduoti brangiau. Manoma, kad dėl to XXI a. pradžioje augo būstų kainos Vilniuje.
  • Staigus miesto augimas. Pakilus ekonomikai viename mieste į jį atsikelia gyventi daug naujų gyventojų ir atsiranda nekilnojamo turto trūkumas.
  • Palūkanų už paskolas sumažėjimas. Sumažėjus palūkanoms už paskolas galima paimti didesnes paskolas. Manoma, kad tai pakėlė nekilnojamo turto kainas Vilniuje XXI a. pradžioje.
  • Dideli nuomos mokesčiai. Esant dideliems nuomos mokesčiams gyventojai daugiau linkę skolon pirkti būstą nei jį nuomotis.

Paklausos augimo priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žymus gyventojų pajamų augimas. Augant gyventojų pajamoms prasideda investicijos į būstus.
  • Bankininkystės išsivystymas. Išsivysčius bankininkystei didesni sluoksniai gyventojų gali paimti paskolas ir įsigyti būstą.
  • Kapitalo permetimas į nekilnojamą turtą. Jei įvairiose ūkio srityse sumažėja pelnas, stebimas kapitalo permetimas į nekilnojamą turtą. Panaši situacija atsirado JAV, kai, sprogus Interneto burbului, didelės lėšos pradėtos investuoti į nekilnojamąjį turtą.
  • Labai didelė paklausa. Dėl įvairių priežasčių atsiranda didelis, nepagrįstas, sveika nuovoka nesuvokiamas nekilnojamojo turto ažiotažas. Tai buvo atsitikę 1920 metais Floridoje.

Burbulo sprogimo nuspėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors įvairūs nekilnojamo turto indikatoriai rodo, jog rinka jau perkaito, nuspėti, kada tiksliai sprogs nekilnojamojo turto kainų burbulas, labai sunku. Labiausiai spėjimą apsunkina pardavėjų inertinis laukimas, kad turto kainos dar kils. Kartais nekilnojamo turto kainos lieka tokios pačios, nepaisantinfliacijos. Po Japonijos 1990 metų krizės, 14 metų paeiliui kainos palaipsniui krito, kol nekilnojamojo turto kaina kai kuriose vietovėse sumažėjo daugiau nei 10 kartų.