Pereiti prie turinio

Nehemijas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nehemijas (hebr. Nəḥemya) – Senajame Testamente aprašytas Persijos karaliaus Artakserkso I taurininkas žydas; centrinė Nehemijo knygos figūra. Tėvas – Hachalija.

Karalius apie 445 m. pr. m. e. leidęs jam išvykti į Jeruzalę ir atstatyti Nabuchodonosaro sugriautas miesto sienas. Nepaisant įvairių trukdymų, Nehemijas sugebėjęs užbaigti darbą per 52 dienas.[1]

Prieš grįždamas į Persiją, vyriausiuoju kunigu paliko Ezrą. Po keleto metų vėl apsilankęs Jeruzalėje, Nehemijas pamatė, kad jo tautiečiai nebesilaiko Dievo įstatymų, juos reikėjo raginti klausyti Dievo balso.[1]

Biblijoje Nehemijas apibūdinamas kaip veiklus, praktiškas, pamaldus žmogus.[1]

  1. 1 2 3 Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993, p. 210.