Neįgaliųjų vežimėlis
Neįgaliųjų vežimėlis (anksčiau Invalidų vežimėlis) – transporto priemonė, skirta žmonėms, kurie negali judėti dėl ligos arba negalios, taip pat pagyvenusiems žmonėms, kurie dėl savo amžiaus negali ilgai vaikščioti.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji neįgaliųjų vežimėliai buvo išrasti VI amžiuje pr. m. e. Kinijoje.[1] 1665 m. S. Farfleris – 22-ejų metų laikrodininkas, turintis fizinę negalią, sukonstravo pirmąjį pasaulyje automatinį neįgaliųjų vežimėlį.[2] Pirmąjį elektrinį neįgaliųjų vežimėlį sukonstravo Kanados išradėjas Džordžas Kleinas.[3]
Nuo 1949 m. yra gaminami neįgaliųjų vežimėliais judantiems žmonėms skirti automobiliai, pavyzdžiui, Chairiot solo.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „History of Wheelchairs“. wheelchair-information.com. Suarchyvuotas originalas March 7, 2019. Nuoroda tikrinta April 14, 2017.
- ↑ Bellis, Mary. „History of the Wheelchair“. thoughtco.com. Suarchyvuotas originalas 2017-04-15. Nuoroda tikrinta 2017-04-14.
- ↑ Canadian Science and Technology Museum Archyvuota kopija July 8, 2003, iš Wayback Machine projekto.