Pereiti prie turinio

Kirsnos apylinkė

Koordinatės: 54°20′š. pl. 23°31′r. ilg. / 54.34°š. pl. 23.51°r. ilg. / 54.34; 23.51
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Naujosios Kirsnos apylinkė)

54°20′š. pl. 23°31′r. ilg. / 54.34°š. pl. 23.51°r. ilg. / 54.34; 23.51

  Kirsnos apylinkė
Centras Naujoji Kirsna (1950–1954?)
Didžioji Kirsna (1959?–1963)
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Rudaminos valsčius
Apskritis Lazdijų apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Lazdijų rajonas (1950–1963)
Sritis Kauno sritis
Dabartinė seniūnija
Šeštokų seniūnija

Kirsnos apylinkė (iki 1954 m. Naujosios Kirsnos apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje.

Naujosios Kirsnos apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Rudaminos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Lazdijų rajonui.[2] 1954 m. gegužės 25 d. pakeistas apylinkės pavadinimas į Kirsnos apylinkę, taip pat prijungta dalis Komankos apylinkės ir dalis Randiškės apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Kirsnos apylinkė prijungta prie Šeštokų apylinkės.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
„Kirsnos“ kolūkis [4]
1959-02-01
(Išsamiau)
24,73 „Kirsnos“ kolūkis [5] 9 kaimai
  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 72
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 5
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 22–24
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 22–23
  5. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 228