Naujazelandinė gulbė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
† Cygnus sumnerensis
Apsaugos būklė

Išnykę (IUCN 3.1)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žąsiniai paukščiai
( Anseriformes)
Šeima: Antiniai
( Anatidae)
Gentis: Gulbės
( Cygnus)
Pogentė: Australazinės gulbės
( Chenopis)
Rūšis: Naujazelandinė gulbė
( Cygnus sumnerensis)
Binomas
Cygnus sumnerensis
Forbes, 1890
Sinonimai
  • Chenopis sumnerensis
  • Cygnus atratus sumnerensis
  • Cygnus chathamensis

Naujazelandinė gulbė (Cygnus sumnerensis), maorių kalba buvo vadinama pouva – stambi išmykusi Naujosios Zelandijos Pietų ir Čatamo salų žąsinių (Anseriformes) būrio, gulbių (Cygnus) genties, australazinių gulbių (Chenopis) pogentės, endeminė vandens paukščių rūšis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į Naująją Zelandiją anksčiausiai 1300 m. atsikėlę polineziečiai, dabartinių maorių protėviai, kaip manoma, jas medžiojo bei per veisimosi sezoną plačiai rinko jų kiaušinius, tad Pietų saloje paukščiai išnyko maždaug apie 1450 m., o Čatamo salose apie 1650 m. – dar iki XVIII a. pabaigoje atsikraustant į salas pirmiesiems europiečiams.

Pirmą kartą jau išnykusios naujazelandinės gulbės archeologiniai likučiai buvo rasti 1889 m., Kraistčerčo priemiestyje Sumneryje, esančiame „Vienuolių urve“ (Monck’s Cave)[1]. Kaulus rado žemės savininkas Henris Monkas (Henry Monck), kuris juos perdavė Džonui Misonui (John T. Meeson) ir tuometiniam Kenterburio muziejaus direktoriui Henriui Forbsui (Henry Forbes). Henris Forbsas apibūdino ir pavadino šią rūšį Chenopis sumnerensis, kadangi ji buvo panaši į juodąją gulbę (Cygnus atratus), o pastarosios lotyniškai tuo metu vadinosi Chenopis atrara.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarp 19982017 m. buvo manyta, kad tai Australijoje gyvenančių vietinių juodųjų gulbių (Cygnus atratus), kurios buvo introdukuotos 1864 m., populiacijos dalis. Bet iš subfosilijų kaulų išgauta deoksiribonukleorūgštis (DNR) parodė, kad tai visai atskira, prisitaikiusi prie saloje esančios aplinkos rūšis – tvirto kūno sudėjimo, stambesnė, didesnė, ilgesnėmis kojomis, trumpesniais sparnais ir mažiau skraidanti nei juodoji gulbė. Kaip manoma, naujazelandines gulbes evoliucija kreipė link skraidymo gebos praradimo, kaip kad ir polineziečių kolonistų išnaikintos neskraidančios naujazelandinės žąsys (Cnemiornis) ir Finšo antis (Chenonetta finschi). Iš rastų 39 subfosilijų kaulų nustatyta, kad naujazelandinės gulbės atsiskyrė nuo dabartinių juodųjų gulbių pleistoceno laikotarpyje prieš 1–2 milijonus metų[2].

Naujazelandinės gulbės buvo 20–32 % stambesnės už juodasias gulbes ir svėrė iki 10 kilogramų[3][4][5], ūgis siekė iki 1 metro. Plunksnų spalvinis apdaras nežinomas, jo nustatyti iš subfosilijų kaulų yra neįmanoma.

Evoliucijos ir izoliacijos eigoje susiformavo du porūšiai:

  • Cygnus sumnerensis chathamensis; buvo paplitusios Čatamo salose.
  • Cygnus sumnerensis sumnerensis; buvo paplitusios Pietų saloje.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinis naujazelandinės gulbės mokslinis pavadinimas (C. sumnerensis Forbes, 1890) kilo nuo Kraistčerčo priemiesčio Sumnerio, kuriame buvo rastos pirmosios šios rūšies fosilijos. Jas 1890 m. apibūdino škotų kilmės tyrinėtojas, ornitologas, botanikas Henris Forbsas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. paperspast.natlib.govt.nz / MONCK’S CAVE AT SUMNER. Press, Volume XLVI, Issue 7435, 8 October 1889
  2. ncbi.nlm.nih.gov / Ancient DNA and morphometric analysis reveal extinction and replacement of New Zealand’s unique black swans| Nicolas J. Rawlence, Afroditi Kardamaki, Luke J. Easton, Alan J. D. Tennyson, R. Paul Scofield and Jonathan M. Waters | Published online 2017 Jul 26
  3. rnz.co.nz / NZ’s ill-fated burly black swan | 26 July 2017
  4. odt.co.nz / At last, NZ's own swan By John Gibb | 27 July 2017
  5. sciblogs.co.nz / Introducing the Poūwa: New Zealand’s unique and ill-fated black swan Archyvuota kopija 2020-12-02 iš Wayback Machine projekto., By Nic Rawlence | 26/07/2017