Nastazija Keršytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Nastazija Keršytė
Nastazija Keršytė.png
Gimė 1948 m. rugsėjo 22 d.
Pamerkiai, Varėnos rajonas
Mirė 2016 m. gegužės 18 d. (67 metai)
Vilnius
Tėvai Vincas Keršys, Elena Keršienė
Sritis muziejininkystė
Alma mater 1994 m. Vilniaus universitetas

Natstazija Keršytė (1948 m. rugsėjo 22 d. Pamerkiuose, Varėnos rajonas – 2016 m. gegužės 18 d. Vilniuje) – Lietuvos muziejininkystės mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, tarptautinės muziejų tarybos ICOM narė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1973 m. baigė Vilniaus valstybinį V. Kapsuko universitetą (dabar Vilniaus universitetas) ir įgijo filologo specialybę bei dėstytojo kvalifikaciją. 1990–1994 m. studijavo Kultūros ir meno instituto (dabar Lietuvos kultūros tyrimų institutas) doktorantūroje, 1994 m. Vilniaus universitete apgynusi disertaciją „Lietuvos muziejininkystės raida 1918–1940 metais“ tapo Humanitarinių mokslų istorijos krypties mokslų daktare.[1]

19691973 m. dirbo Lietuvos TSR centriniame valstybiniame literatūros ir meno archyve, 1973–1989 m. – Vilniaus rašytojų muziejuje. 1987–1989 m. tobulino kvalifikaciją Rusijos federacijos Kultūros tyrimo moksliniame institute Muziejininkystės aspirantūros studijose.

1996 m. N. Keršytė pradėjo mokslininkės ir pedagogės darbą Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete ir tapo Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto vyresniąja asistente. Buvo Muziejininkystės magistrantūros studijų programos vadove, (2010 m. įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministro padėka už šios programos sukūrimą). 2008–2014 m. N. Keršytė buvo Paveldo informacijos ir komunikacijos magistrantūros studijų programos komiteto narė.[2]

2012 m. parėmė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekano iniciatyvą atkurti Vilniaus universitete Muzeologijos katedrą, tapo jos darbuotoja.

Muzeologė organizavo ekspozicijas Kristijono Donelaičio muziejuje Tolminkiemyje, Adomo Mickevičiaus – Vilniaus universiteto muziejuje A.Mickevičiaus namuose, stažavosi Marselio muziejų direkcijoje Prancūzijoje ir t. t. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, susijusioje su kultūros sklaida ir muziejų veikla: 1988–1990 m. buvo Lietuvos muziejininkų draugijos narė ir žurnalo Lietuvos muziejai redakcinės kolegijos narė, 1992–1996 m. – Vilnijos draugijos narė, 2003 m. tapo Tarptautinės muziejų tarybos ICOM narė.[3]

N. Keršytė paskelbė daug mokslo darbų, kurie išplėtė žinias apie Lietuvos muziejininkystę, kurių žinomiausi: monografija „Lietuvos muziejai iki 1940 metų: Lietuvos muziejų raida XVI–XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje“, straipsniai apie nacionalinį tapatumą ir nacionalinių muziejų situaciją, Vilniaus senienų muziejaus vertybių susigrąžinimo iš Rusijos problemas, muziejų ir kultūros paveldo globos strategiją. 2012–2014 m. N. Keršytė vadovavo Lietuvos mokslo tarybos projektui „Lietuvos muziejininkystės raida 1752–2012“. 2013–2014 m. dalyvavo mokslo ir sklaidos projekte „Dvišalis Lietuvos-Baltarusijos projektas. Pasienio istorinis-kultūrinis paveldas: tarp Minsko ir Vilniaus“.[4]

Knygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos muziejai iki 1940 metų. Lietuvos muziejų raida XVI–XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje [Lithuanian Museums before 1940.Development of Lithuanian Museums from 16th century until 4th decade of 20th century]. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2003, 232 p.ISBN 9955-415-29-0.

Straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties [The Changes in Museums, Administration between „Self“ and „Other“ Experiences]// Sovijus. Tarpdalykiniai kultūros tyrimai, 2013.T. 1. Nr. 1, p. 69-102. ISSN 2351-471X.
  • Nacionalinis tapatumas ir nacionalinių muziejų situacija. Muziejų politikos problemos [National Identity and the Situation of National Museum. The Challenges of Museum Policy]// Liaudies kultūra, nr. 5 (146), 2012, p. 20-29. ISSN 0236-0551.
  • Tarybinių laikų ir tarybinių rašytojų įmuziejinimo paradigmos [Museum Commemoration Paradigms of Soviet and Soviet Times, Writers]. Bibliotheca Lituana II. Atminties institucijų rinkiniai. Sudarytojas Arvydas Pacevičius. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 237–254. ISBN 978-609-459-014-6.
  • Vilniaus senienų muziejaus vertybių susigrąžinimo iš Rusijos problemos  [The Issue of Recovery of the Collections of the Vilnius Museum of Antiquities]// Knygotyra, v. 56, 2011, p.33-55. ISSN  0204-2061.
  • Vilniaus senienų ir Lietuvos nacionalinis muziejai. Tradicijos ir pokyčiai [ Antiquity Vilnius and Lithuanian National Museums: Tradition and Change]// Kultūrologija, 18. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2010, p. 201-222. ISSN 1822–2242, ISBN 978-9955-868-23-1.
  • Lietuvos muziejai XIX–XXI amžiuje. Tradicija ir modernumas [Lithuanian Museums in the 19TH Through the 21ST Centuries. Tradition and Modernity]. Atminties komunikacija archyvuose, bibliotekose ir muziejuose: mokslo, politikos ir praktikos sąveika. 2007 m. spalio 4-5 d., Vilnius. Tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. Sudarytojai Arvydas Pacevičius, Zinaida Manžuch. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. p. 110–119. ISBN 978-9955-33-314-2.
  • Muziejiniai Vilniaus istorijos kontekstai [The Museological Contexts of Vilnius History]. Muziejiniai Vilniaus istorijos kontekstai/The Museological Contexts of Vilnius History [mokslinių straipsnių rinkinys].Editor-in-chief Nastazija Keršytė. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008, p.9-25. ISBN 988-9955-868-03-3.
  • Eustachijus Tiškevičius ir lietuvių etnologija [Eustachy Tiszkiewicz and Lithuanian Ethnology]// Kultūrologija, 15. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2007, p. 46–60. ISBN 978-9955-868-01-9.
  • Adomo Mickevičiaus muziejiniai kontekstai Lietuvoje [The context of the Adam Mickiewicz museum in Lithuania]// Liaudies kultūra. Nr. 5, 2006, p. 47–54.ISSN 0236-0551
  • Lietuvos kultūros paveldo globos, organizuotos carinės Rusijos XIX amžiaus antroje pusėje, aspektai [Aspects of the Protection for Lithuanian Cultural Heritage, Provided by Czarist Russia in the Second Part of the 19TH Century ]// Kultūros paminklai, 12. Vilnius: Savastis, 2005, p. 3–16. ISSN 1392–155X.
  • Muzeologija Lietuvos mokslo kontekste [Museology Within the Context of  Lithuanian Science] // Knygotyra, v. 40, 2002, p. 10–23. ISSN 0204-2061.
  • Kultūros paminklų apsaugos įstaiga Lietuvoje [Institution of Cultural Monuments Preservation (ICMP) in Lithuana ]// Kultūros paminklai. Vilnius: Kultūros paveldo centras, 2001, p. 77–90. ISBN 9986-420-41-5. ISSN 1392-155X.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]