Naryškinų stilius

Uspenjės soboras Riazanėje

Naryškinų stilius, Naryškinų barokas, Maskvos barokas (rus. Нарышкинский стиль) – XVII a. pabaigos – XVIII a. pradžios Rusijos architektūros stilistinė kryptis.

Stilistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naryškinų stilius plito Maskvoje ir jos apylinkėse, daugiausia didikų Naryškinų dvaruose, sekant Vakarų Europos tradicija. Architektūroje sustiprėjo racionalusis pradas, statiniams būdinga simetriška kompozicija, laisvai komponuoti orderio elementai, raudonų plytų mūro ir balto akmens puošybos dermė.

Žymiausi architektai: Jakovas Buchvostovas, Michailas Čoglokovas, Piotras Potapovas, Osipas Starcevas, Ivanas Zarudnas.

Žymesni projektai

Sucharevo bokštas (1695 m., architektas Michailas Čoglokovas), Sretenka, Maskva. Stalino įsakymu nugriautas 1934 m. įrengiant Kolūkių (Kolchoznaja) aikštę.
Prisikėlimo cerkvė (1681–1713 m.), Kadašiai, Maskva;
Pokrovo cerkvė (1693 m.), Filiai, Maskva;
Švč. Trejybės (Troickaja) cerkvė (1704 m.), Lykovas, Maskva;
Uspenjės soboras (1699 m., architektas Jakovas Buchvostovas), Riazanė.^[1]