Narbutų apylinkė
Išvaizda
55°38′š. pl. 24°37′r. ilg. / 55.63°š. pl. 24.61°r. ilg.
Narbutų apylinkė | ||
Centras | Narbutai (1950–1954) Nibragalys (1954–1963) | |
TSRS topografija | ||
Valsčiaus apylinkė | ||
Valsčius | Raguvos valsčius (1940–1947) Miežiškių valsčius (1947–1950) | |
Apskritis | Panevėžio apskritis | |
Rajono apylinkė | ||
Rajonas | Panevėžio rajonas (1950–1963) | |
Sritis | Šiaulių sritis | |
Dabartinė seniūnija | ||
Karsakiškio seniūnija, Miežiškių seniūnija |
Narbutų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Miežiškių valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Panevėžio rajonui.[2] 1954 m. prijungtos Bajoriškių apylinkė, Pakryžių apylinkė ir dalis Nainiškių apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Narbutų apylinkė prijungta prie Karsakiškio apylinkės ir Miežiškių apylinkės.[3]
Apylinkės istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
1954-05-25 (Išsamiau) |
„Ateities“ ir „Pavašakių“ kolūkiai [4] | |||
1959-02-01 (Išsamiau) |
50,8 | „Ateities“ kolūkis, „Pavašakių“ kolūkis, „Nevėžio“ kolūkis [5] | 31 kaimas, 6 vienkiemiai, 1 glžk. stotis |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 87
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 9
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 28–30
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 34–35
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 304