Napalmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Parodomasis napalmo bombos sprogimas 2003 m. per aviacijos šventę

Napalmas (angl. napalm) − padegamasis mišinys iš sutirštintų degalų ir įvairių priedų.

Napalmas yra klampi, lipni medžiaga, kuri lengvai užsiliepsnoja. Napalmas dega lėčiau už benziną, išskirdamas tirštus gailius juodus dūmus.

Napalmas gaunamas į degalus (benziną, žibalą) pridėjus 4−11 % tirštiklio − organinės rūgšties (nafteninės, palmitino, laurino), aliuminio druskos.

Napalmo, kuriame yra magnio ir neorganinių oksidatorių, liepsnos temperatūra gali siekti 1600−2000 °C. Napalmas, kuriame yra šarminių metalų (supernapalmas), užsiliepsnoja sniege ar vandenyje.

Napalmas naudojamas padegamosiose aviacinėse bombose, liepsnosvaidžiuose, improvizuotuose padegamuosiuose įtaisuose. Juo naikinama priešo kariuomenės gyvoji jėga ir kovos technika, sukeliami gaisrai.

Poveikis žmogui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Napalmas nudegina odą, viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti šiluminį smūgį, dusulį ir apsinuodijimą degimo produktais.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Chemijos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2015, 461 p. ISBN 978-5-420-01753-1.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]