Pereiti prie turinio

Nanjue

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nanjue

 

204 m. pr. m. e.  111 m. pr. m. e.
 

Location of {{{paprastas_pav}}}
Location of {{{paprastas_pav}}}
Nanjuės žemės didžiausio išsiplėtimo metu
Sostinė Panju
Valdymo forma Monarchija
Imperatorius arba karalius
 204–137 m. pr. m. e. Džao Tuo
 137–122 m. pr. m. e. Džao Hu
 122–113 m. pr. m. e. Džao Jingči
 113–112 m. pr. m. e. Džao Sing
 112–111 m. pr. m. e. Džao Dziande
Ministras pirmininkas
 130–111 m. pr. m. e. Liu Dzia
Istorija
 - Činų „sutaikymo karas“ 218 m. pr. m. e.
 - Įkūrimas 204 m. pr. m. e. m.
 - Pirmoji duoklė Hanų dinastijai 196 m. pr. m. e.
 - Džao Tuo tampa imperatoriumi 183 m. pr. m. e.
 - Aulako užkariavimas 179 m. pr. m. e.
 - Antroji duoklė Hanų dinastijai 179 m. pr. m. e.
 - Hanai užkariauja Nanjue 111 m. pr. m. e. m.
Gyventojai
 - 111 m. pr. m. e. 1 302 805 
Valiuta Ban Liang
Šiuo metu priklauso: Kinija
Vietnamas

Nanjue (kin. 南越[1]/南粤[2], pinyin: Nányuè, „Pietų Jue“)[3] – senovės karalystė, kurią valdė Džao giminės kinų monarchai[4][5]. Į karalystę įėjo Guangdongas,[6] Guangsi,[6] Hainanas,[7] Honkongas,[7] Makau,[7] southern Fujian[8] ir centrinės bei šiaurinės Vietnamo dalys.[6]

Kantoniečių kalba Nanjue tariama Naam4-jyut6, Džangų kalboje - Namjie (Namz Yied). Vietnamo istoriografijoje ji vadinama vietnamietišku tarimu Namvietas (viet. Nam Việt, 南越), o jos valdymo laikotarpis žinomas kaip Čieu dinastija (viet. Nhà Triệu, 茹趙). Pavadinimas „Vietnamas“ (Việt Nam) yra kilęs iš Nam Việt, sukeitus skiemenis vietomis.[9]

Nanjue 204 m. pr. m. e. įkūrė buvęs Čin dinastijos generolas Džao Tuo. Nanjue pradžioje sudarė trys apygardos: Nanhajus, Guilinas ir Siangas.

196 m. pr. m. e. Džao Tuo ir Han imperatorių Liu Bangą siejo vasaliniai santykiai. Nanjue Hanų dinastijos buvo vadinama vasaline valstybe. 183 m. pr. m. e. santykiai tarp Nanjue ir Han dinastijos santykiai suprastėjo, o Džao Tuo ėmė save tituluoti imperatoriumi, taip bandydamas suvienodinti Nanjue ir Han dinastijos statusą. 179 m. pr. m. e. santykiai vėl pagerėjo ir Džao Tuo tapo vasalu, nors daugiau formaliu. Nanjue išsaugojo autonomiją, o Džao Tuo iki pat mirties buvo tituluojamas imperatoriumi. Dinastija išsilaikė 93 metus, o Nanjue valdė penkios monarchų kartos. 111 m. pr. m. e. į Nanjue Hanų dinastija pasiuntė 100 000 karių būrį ir Nanjuė buvo nukariauta, joje įvedant Kinijos valdžią. Čia įkurta Dziao provincija.

  1. 司马迁 (1959). 史记·南越列传(卷113). 北京: 中华书局. pp. 2967–2977.
  2. 班固 (1962). 汉书·西南夷两粤朝鲜传(卷95). 北京: 中华书局. pp. 3837–3863.
  3. „Site of Southern Yue State“. UNESCO. Nuoroda tikrinta 2019-08-26.
  4. Wicks, Robert (2018). Money, Markets, and Trade in Early Southeast Asia: The Development of Indigenous Monetary Systems to AD 1400. p. 27. ISBN 9781501719479.
  5. Walker, Hugh (2012). East Asia: A New History. p. 107. ISBN 9781477265178.
  6. 1 2 3 Yang, Wanxiu; Zhong, Zhuo'an (1996). 廣州簡史. p. 24. ISBN 9787218020853.
  7. 1 2 3 南越国史迹研讨会论文选集. 2005. p. 225. ISBN 9787501017348.
  8. Xie, Xuanjun (2017). 中国的本体、现象、分裂、外延、外扩、回想、前瞻、整合. p. 57. ISBN 9781365677250.
  9. Shelton Woods, L. (2002). Vietnam: a global studies handbook. ABC-CLIO. p. 38. ISBN 1576074161.
Prieš tai:
Činų dinastija
An Zyng Vyng dinastija
Dinastijos Lingnanyje
204–111 m. pr. m. e.
Po to:
Hanų dinastija