Naminis kalakutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Meleagris gallopavo domesticus
Naminis kalakutas (Meleagris gallopavo domesticus)
Įvairių veislių naminių kalakutų patinai ir patelės ‘Springfield’ fermoje (Sparksas, Merilendas)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Vištiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Galliformes)
Šeima: Fazaniniai
(Wikispecies-logo.svg Phasianidae)
Pošeimis: Kalakutiniai
(Wikispecies-logo.svg Meleagrididae)
Gentis: Kalakutai
(Wikispecies-logo.svg Meleagris)
Rūšis: Laukinis kalakutas
(Wikispecies-logo.svg Meleagris gallopavo)
Porūšis: Naminis kalakutas
(Wikispecies-logo.svg Meleagris gallopavo domesticus)
Binomas
Meleagris gallopavo domesticus
Linnaeus, 1758

Naminis kalakutas (Meleagris gallopavo domesticus) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio stambus naminis paukštis, dažniausiai auginamas maistui.

Naminiai kalakutai buvo prijaukintilaukinių kalakutų (Meleagris gallopavo) dar prieš Amerikos atradimą indėnų genčių.[1] Kalakutus į Europą pirmą kartą atvežė ispanai apie 1511 m.[2] Išvaizda, biologija ir įpročiais jie tebėra panašūs į laukinius kalakutus, gyvenančius Š. Amerikoje. Minta žole, grūdais, šakniavaisiais.

Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naminių kalakutų vidutinis kūno ilgis 100–124,9 cm. Patinų svoris – 12–16 kg, patelių – 7–9 kg. Stambiausias užaugintas žinotas ‘Tyson’ vardu yra svėręs 39 kg. Jis buvo pasvertas 1989 m. gruodžio 12 d. Londone ir parduotas už £4400, gautos lėšos atiduotos labdarai[3][4].

Stambiausia naminių kalakutų veislė – Kembridžo bronziniai kalakutai[5].

Per metus kalakutės padeda apie 90 kiaušinių. Peri 28 paras.

Auginimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje kalakutai buvo laikomi dvaruose, valstiečiai jų beveik neturėjo. 1939 m. šie paukščiai sudarė tik 2,4 % šalyje auginamų paukščių, daugiausia jų buvo Užnemunėje.

Žodžio kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalakuto pavadinimai daugelyje kalbų reiškia vis skirtingas geografines vietas; pvz., angl. turkey, turk. hindi, portug. peru. Lietuviškas paukščio vardas kilęs nuo Kalikuto uosto. Spėjama, kad tokia painiava kilo dėl to, kad šis paukštis buvo supainiotas su giminingu paukščiu patarška. Prekybą šiais paukščiais daugiausia kontroliavo Osmanai (Turkija), o tie paukščiai gabenti iš Madagaskaro. Indijos pavadinimas su gyvūnu susijęs greičiausiai dėl Amerikos laikymo Azijos (Indijos) dalimi[6].

Mėsa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

3–4 mėnesių kalakučiukus jau galima valgyti. Mėsa dietinė, skani, lengvai virškinama.

Veislės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Naminių kalakutų veislės.

Amerikos paukštininkystės draugija (American Poultry Association, APA) pripažįsta tik 8 naminių kalakutų veisles[7]. Bet pasaulyje egzistuoja daugiau oficialiai nepripažintų veislių, taip pat jų atmainų, kurios dažnai viena su kita yra painiojamos. Komerciškai populiariausia, daugiausia auginama naminių kalakutų veislė yra plačiakrūtiniai baltieji kalakutai, kurie, kaip ir Kembridžo bronziniai kalakutai, per JAV Padėkos dieną yra dovanojami JAV prezidentui.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. nature.org / Tracing the Wild Origins of the Domestic Turkey; By Joe Smith | November 20, 2017 UPDATED: November 15, 2020
  2. Iliustruota faktopedija. Vilnius: Alma littera, 2000, 101 p. ISBN 9986-02-895-7
  3. guinnessworldrecords.com / Top 10 Thanksgiving records: From super-fast turkey pluckers to massive pumpkin pies; By Sofia Rocher | Published 25 November 2015
  4. extension.illinois.edu / Turkey Facts
  5. farmandfleet.com / Guide To Turkey Breeds
  6. etymonline.com / Turkey; Online Etymology Dictionary
  7. amerpoultryassn.com / APA RECOGNIZED WATERFOWL, TURKEY & GUINEA Breeds and Varieties Archyvuota kopija 2018-08-07 iš Wayback Machine projekto.


Commons-logo.svg

Vikiteka