Namestovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Namestovas
svk. Námestovo
   Coat of Arms of Námestovo.svg      Flag of Namestovo.svg   
Namestovo Hviezdoslavovo namestie.jpg
Miesto aikštėje
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Slovakijos vėliava Slovakija
Kraštas Žilinos kraštas
Gyventojų (2021) 7 827
Plotas 44,474 km²
Tankumas (2021) 176 žm./km²
Altitudė 614 m
Commons-logo.svg Vikiteka Namestovas

Namestovas – miestas šiaurinėje Slovakijoje, netoli nuo Lenkijos pasienio, Žilinos krašte. Vyrauja paslaugų sektorius. Gyventojų skaičius 7,8 tūkst. (2021 m.), o absoliuti dauguma – katalikai, slovakai. Šalia yra Oravos tvenkinys ir Oravos kalnai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas imtas minėti XVI amžiuje, kai buvo masiškai apgyvendintos Oravos žemės, kurios tuo metu priklausė Vengrijos karalystei. Miestas sparčiai augo dėl to, kad prekybiniai keliai vedė į Lenkiją.

Po Pirmojo pasaulinio karo šios teritorijos atiteko Čekoslovakijai.

Miestas labai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, bet vėliau buvo atstatytas.

Nuo 1993 m., kai buvo sukurta nepriklausoma Slovakija, tapo šios valstybės dalimi.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • MŠK Námestovo (futbolo klubas)
  • MŠK „Námestovo“ stadionas, kurio talpa 550 žiūrovų.[1]

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2001 m. duomenis mieste būta 8 135 gyventojų. 98,65 % buvo slovakai, 0,65 % čekai.[2] Pagal religiją 92,12 % buvo katalikai, 4,95 % be religinės tapatybės ir 0,84 % liuteronai.

Žinomesni miestelėnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]