Nambūtiriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nambūtirių atliekamas aukojimas (jadžna)

Nambūtiriai arba Nambūdiriai (skr. नम्पूतिरि = IAST: Nambūtiri-, mal. നമ്പൂതിരി  = Nampūtiri) – pietų Indijos Keralos krašte paplitusi brahmanų šaka. Jie Keralon atkeliavo keletas amžių pr. m. e. ir įsitvirtino kaip įtakinga socialinė grupė.

Nuo kitų vedų brahmanų Nambūtiriai skiriasi tuo, jog pripažįsta tik 3 vedas (nepripažįsta „Atharvavedos“), naudoja išskirtines mnemonines technikas (mudras ir galvų kilnojimą; vaikai vedų metro mokomi mokytojui paėmus už galvų ir lankstant pirmyn-atgal priklausomai nuo metro). Nambūtiriai vieni iš nedaugelio Indijos brahmanų šakų, išlaikę daugelį senųjų vedinių apeigų ir tekstų. 1975 m. indologo Frico Stalio užsakymu Nambūtiriai atliko archajinę agničajanos apeigą (12 dienų trukusią ugnies altoriaus statybą), kuri tuo metu, manyta, kad buvo išnykusi kitur Indijoje (vėliau rasta ją mokančių atlikti brahmanų Andhra Pradeše).

Nambūtiriai įgavo didelę įtaką Keraloje, nes buvo remiami valdovų, patronavusių brahmanišką kultūrą.[1] Iš Nambūtirių kilę daug žymių Keralos politikų, režisierių, choreografų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nambūtiri (Namoodiri) brahmins.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 145