Nalšios mūšis
Nalšios mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Lietuva Nalšia |
Kalavijuočių ordinas | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Volkwin von Naumburg zu Winterstätten | |||||||
Nuostoliai | |||||||
iki 2 tūkst. karių, 2,5 tūkst. žirgų |
Nalšios mūšis – 1229 m. nežinomoje vietovėje, įvardijamoje kaip Nalšia, įvykusios Kalavijuočių ordino ir lietuvių kariuomenės kautynės, platesnio masto Kalavijuočių ordino puolimo į pietus nuo Dauguvos prieš žiemgalius, lietuvius ir kuršius dalis.
Mūšio vieta aiškiai neįvardinta. Metraščiuose į vardijama tik kaip Nalšia, t.y. viena iš baltų žemių, Lietuvos sąjungininkių, kuri tuo metu dar nebuvo pilnai integruota į Lietuvą.[1] Lietuvių istorikai šią vietovę siūlo lokalizuoti prie Švenčionių rajone tekančio Meros upelio.[2] Kalavijuočiai, vadovaujami magistro Folkvino (vok. Volkwin von Naumburg zu Winterstätten), sumušė lietuvius. Kronikoje teigiama, kad žuvo 2 tūkst. lietuvių, kalavijuočiai pagrobė 2,5 tūkst. žirgų.[3][4][5]
Mūšis buvo platesnio masto Kalavijuočių ordino puolimo į pietus nuo Dauguvos prieš baltus dalis. Tačiau puolimas užstrigo, nes buvo sustabdytas popiežiaus legato Balduino Alniečio.[6] Ilgalaikėje perspektyvoje mūšis neturėjo didesnio poveikio nei Lietuvai, nei kalavijuočiams.[2] Trumpalaikėje perspektyvoje po Nalšioje patirto pralaimėjimo Lietuvos padėtis komplikavosi. Anksčiau faktiškai kasmet rengę karo žygius į kaimynines žemes, lietuviai dar 1230 m. sausį sugebėjo surengti antpuolį į Novgorodo žemę, tačiau po jo nutraukė savo antpuolius iki pat 1238 m. (vienintelė išimtis šiame laikotarpyje – 1234 m. žygis į Novgorodo žemę). Todėl galima įtarti (nors šaltiniai apie tai tyli), kad Nalšios kautynėse žuvo tuometinis Lietuvos valdovas ir prasidėjo kovos dėl valdžios, iš kurių nugalėtoju išėjo Mindaugas.[7]
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Baranauskas, Tomas. Lietuvos valstybės ištakos. Vilnius: Vaga, 2000.
- Baranauskas, T. Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas, www.istorija.net, alkas.lt,2011-09-22 10:21:08
- Baranauskas, Tomas; Zaviela, Gintautas. Saulės mūšio pėdsakų paieškos. Vilnius, 2016.
- Baranauskas, Tomas, Mūšiai viduramžių Lietuvos istorijoje, Lituanistica, 2020. T. 66. Nr. 3(121), p. 157–188.
- Gudavičius, Edvardas, Jasas, Rimantas, Nalšia, Visuotinė lietuvių enciklopedija.
- Livländische Reimchronik mit Anmerkungen, Namensverzeichniss und Glossar. Hereausgegeben von Leo Meyer Paderborn. Druck und Verlag von Ferdinand Schöningh, 1876.
- Raulinaitis, Zigmas. Lietuvos raiteliai. Kn. 1: Kunigaikščių sąjunga. Brooklyn: Karys, 1985.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gudavičius, Edvardas, Jasas, Rimantas, Nalšia, Visuotinė lietuvių enciklopedija.
- ↑ 2,0 2,1 Baranauskas, Tomas, Mūšiai viduramžių Lietuvos istorijoje, Lituanistica, 2020. T. 66. Nr. 3(121), p. 157–188
- ↑ Livländische Reimchronik mit Anmerkungen, Namensverzeichniss und Glossar. p. 42-43. eil. 1799–1846;
- ↑ Raulinaitis, Zigmas. Lietuvos raiteliai. Kn. 1., p. 287–293.
- ↑ Baranauskas, Tomas. Lietuvos valstybės ištakos. p. 192–194.
- ↑ Baranauskas, Tomas; Zaviela, Gintautas. Saulės mūšio pėdsakų paieškos. p. 13-15.
- ↑ Baranauskas, T. Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas, www.istorija.net, alkas.lt,2011-09-22 10:21:08