Mamprugu

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Mamprugu Mamprugu
gentinė konfederacija
XIV a. – 1899 →
Sostinė	Pusiga Gambaga Nalerigu
Valdymo forma	Monarchija
Najiri
XIV a. (pirmasis)	Naa Gbewah
2004–dabar (dabartinis)	Naa Bohagu Mahami Abdulai Sheriga
Istorija
- Įkūrimas	XIV a. m.
- Prarado suverenitetą	1899 m.

Mamprugu (Mamprugu), dar žinoma kaip Mamprusis – gurų valstybė Vakarų Afrikoje, dabartinės Ganos teritorijoje. Jos kūrėja buvo mamprusių etninė grupė. XIX a. pabaigoje netekęs suvereniteto, Mamprugu iki mūsų dienų egzistuoja kaip tradicinė monarchija Ganos sudėtyje.

Istorija

Mamprusių valstybės įkūrimas siejamas su gausiomis legendomis, kurios prasideda Malio imperijoje ir pasakoja apie protėvių migracijas į dabartines teritorijas apie XIV a. Mamprugu įkūrėjas Gbevahas (Gbewaah) su savo žmonėmis atsikėlė iš Biu gyvenvietės šiaurėje į Pusigą, kur įkūrė Senąją Dagombos karalystę. Ši karalystė laikoma tiesiogine Mamprugu pirmtake, ir čia yra palaidotas pirmasis Mamprugu valdovas Gbevahas. Tačiau po mirties mamprusiai neteko šių teritorijų, ir dabar jos yra apgyvendintos kusasių. Tai iki mūsų dienų išlaiko įtampą tarp mamprusių ir kusasių.

Po Gbevaho mirties trys jo sūnūs vėl buvo priversti migruoti į pietus. Tohagu įkūrė Mamprugu karalystę, kurioje konsolidavosi mamprusiai, Mantambo – Nanuno karalystę, kurioje konsolidavosi nanumbai, o Sitobu įsitvirtino dabartinėje dagombų teritorijoje ir įkūrė Dagbono karalystę. Iš šių trijų karalysčių Mamprugu laikoma svarbiausia, centrine visų gūrų tautų karalyste, o jų valdovas, tituluojamas najiriu labai dažnai konsultuodavo gretimų karalysčių (Dagbono, Mosių valstybių) valdovus. Todėl jos stiprybę pirmiausia lėmė ne karinė galia, o jos valdovų statusas ir autoritetas kitų gurų tautų tarpe.

Mamprugu teritorija apėmė ne tik pačių mamprusių etnines teritorijas, bet visą teritoriją šiaurės rytų Ganoje, kur dabar gyvena kusasiai, farefare, mobai. Karalystės branguolį (mamprusių žemes) sudarė 5 administracinės sritys, kuriose valdžia buvo paveldima. Šiaurinėje šių žemių riboje buvo sostinė (Gambaga, vėliau Nalerigu), kurioje rezidavo pats valdovas. Į vakarus nuo sostinės buvo trys provincijos – Kpasinkpe, Wungu ir Janga. Į rytus buvo ketvirtoji provincija – Yunyo. Provincijos tik nominaliai pripažino Mamprugu valdovo valdžią, ir jai nebuvo būdinga tokio lygio centralizacija, kaip jos kaimyno Dagbono atveju.

Karalystės istorija yra mažai žinoma. Pirmąją sutartį su Europos kolonistais Mamprugu sudarė su prancūzais, kurie ketino šią teritoriją prisijungti. Tačiau 1897–1902 m. britai užėmė Gambagą ir čia derėjosi su prancūzais dėl karalystės likimo. 1902 m. Mamprugu atiteko Britų Aukso krantui ir nustatytos kolonijos šiaurinės bei rytinės sienos. Valdant britams, mamprusių monarchija buvo išlaikyta.

Valdovai (Nayiri)

Mamprugu valdovo titulas Nayiri susideda iš dviejų žodžių: Naa („valdovas“) ir yiri („giminė“). Valdovų sąrašas nuo XVII a.:

• 1688–1742 Atabia Zontuua
• 1742–17.. Yamusa Jeringa
• 17..–17.. Mahaman Kurugu
• 17..–17.. Sulimani Apisi
• 17..–17.. Haruna Bono
• 17..–17.. Andani Yahaya
• 17..–1790 Mahama Kuluguba
• 1790–1830 Salifu Saatankugri
• 1830–1833 Abdurahamani Dambono (Dahmani Gyambongo)
• 1833–1850 Dawura Nyongo
• 1850–1864 Azabu Pagri
• 1864–1901 Yamusa Barga
• 1902–1905 Sulimanu Sigri
• 1906–1909 Ziniya Zore Abduru
• 1909–1915 Mahama Wubuga
• 1915–1933 Mahama Waafu
• 1934–1943 Badimsuguru Zulim
• 1943 Salifu Salemu
• 1943–1947 Abudu Soro Kobulga
• 1947–1966 Abdulai Sheriga
• 1967–1985 Adam Badimsuguru Bongu
• 1986–1987 Sulemana Salifu Saa
• 1987–2003 Gamni Mohamadu Abdulai
• nuo 2004 Bohagu Mahami Abdulai Sheriga