Najanarai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
63 najanarų mūrčiai Šri Kokarnešvaros šventykloje (Tirukokarnas, Tamilnadas)

Najanarai (tamil. நாயனார்  = Nāyaṉār arba tamil. நாயன்மார்  = Nāyaṉmār) – šventieji tamilų šaivistinėje tradicijoje. Kartu su vaišnavų šventaisiais alvarais, najanarai visoje Pietų Indijoje garbinami bhaktiniuose kultuose. Tai maždaug VIVIII a. gyvenę poetai, savo eilėmis šlovinę Šivą, išreiškę jam begalinę meilę ir atsidavimą. Tamilų šaivų tradicija skaičiuoja 63 najanarus, o jų hagiografijos pateiktos XII a. veikale „Perija puranoje“ (Periya-purāṇam – „Didžioji istorija“).

Tarp najanarų minimi įvairiausių visuomenės sluoksnių atstovai – brahmanai, karaliai, bekasčiai, moterys, netgi vienas buvęs budistų vienuolis. Bhaktinėms tradicijoms tokia socialinė įvairovė būdinga, nes tikima, kad svarbiausia yra meilė Dievui, o ne apeigos ar visuomeninė hierarchija. Svarbiausias tarp najanarų laikomas VIII a. poetas Sundararas. Najanarai laikomi tobulo atsidavimo pavyzdžiais ir tebėra labai svarbūs tamilų šaivizme iki šiol.[1]

Najanarų poezija patenka į rinkinius Tirumurai, Tiruvačakam, Tevaram, Tirumantram ir kt.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nāyanār.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 150–151