Nairiai (etninė grupė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Nairiai (tauta))
Jump to navigation Jump to search
Assyrian Urarartian battle captured horses.jpg
Senovės Armėnija
Nairiai, Hajasa-Azi, Isuva, Muškiai, Šuprija, Chubuškija, Daiaeni
Urartija
gimiriai, Medija
Armėnijos satrapija:
Achemenidai > Seleukidai
Armėnijos karalystė:
Orontidai > Artašesidai > Aršakuniai
Sofena, Komagena, Korduena
Romos imperija (Armėnija)
Bizantija / Sasanidai
Sasanidai (Marzpanatas)
Armėnijos istorija, Kurdistano istorija

Nairiai (asirų kalba: KUR.KUR Na-i-ri, Na-'i-ru) – senovės etninė grupė, gyvenusi Senovės Armėnijos pietinėje dalyje, ten kur dabar yra pietryčių Turkija ir šiaurės vakarų Iranas. Pirmieji nairių paminėjimai yra iš XIII a. pr. m. e. Manoma, kad jie išnyko apie IX a. pr. m. e.

Kadangi nėra rašytinių nairių kalbos šaltinių, nėra žinoma šios tautos lingvistinė priklausomybė. Tačiau keliama hipotezė, kad jų kalba galėjo būti gimininga huritų kalbai, kuria kalbėjo jų pietiniai kaimynai huritai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis nairių paminėjimas yra iš XIII a. pr. m. e., kuomet Asirijos karalius Tukulti Ninurta I surengė ekspediciją į kalnuotą šiaurės kraštą ir nugalėjo vietos karaliukus. Vėlesnis valdovas, Adad Niraris minimas įsigijęs 128 arklius iš nairių valstybių. Daugiausia žinių mums suteikia XII a. pr. m. e. Tiglat Pilesero žygio aprašymas, kuriame minimi 23 nairių valstybėlių karaliai: „Tumės karalius, Tunibės karalius, Tualio karalius, Kindario karalius, Uzulos karalius, Unzamunio karalius, Andiabės karalius, Pilakinio karalius, Artuginio karalius, Kulibarzinio karalius, Šinibirinio karalius, Himuos karalius, Paiterio karalius, Uiramo karalius, Šururijos karalius, Albajos karalius, Unginos karalius, Nazabijos karalius, Abarsiunio karalius ir Daiaenio karalius“.

Manoma, kad nairių valstybės buvo gana didelėje teritorijose aplink Vano ežerą. Šis asirų šaltiniuose buvo žinomas kaip „Nairių šalies jūra“ (tâmtu ša mât Nairi). Kai kurių valstybių lokalizacija yra daugiau ar mažiau patvirtinta. Pvz. Tumė dažniausiai lokalizuojama į pietvakarius nuo Urmijos ežero, o Daiaenis – toli šiaurėje, prie Ponto kalnų.

Kitas asirų karalius, Šalmaneseras III, IX a. pr. m. e. surengė ekspediciją į regioną ir netgi pastatydino statulą Tigro ištakose. Manoma, kad IX a. dauguma nairių valstybėlių prarado savo nepriklausomybę ir buvo įjungtos į Urartų karalystę.

Armėnų vartosena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vėliau Armėnijos kalnyną apgyvendinę armėnai nairius laikė savo protėviais, o terminą Nairi (Նայիրի, Նաիրի) – sinonimu Didžiajai Armėnijai. Šis terminas labai išpopuliarėjo XIX a., kylant armėnų nacionalizmui. 1916 m. Vahanas Terianas išspausdino eilėraščių rinkinį, vadinamą „Nairių žemė“ (Yerkir Nairi). Iki mūsų dienų žodis Nairi naudojamas kaip populiarus armėniškas vardas, juo pavadinta daug verslo kompanijų bei kitų objektų.