Naim Frashëri

Naimas Frašeris alb. Naim Frashëri
Gimė	1846 m. gegužės 25 d. Frašeris, Janinos vilajetas, Osmanų imperija (dab. Permečio apygarda, Albanija)
Mirė	1900 m. spalio 20 d. (54 metai) Kadikėjus, Konstantinopolis, Osmanų imperija (dab. Turkija)
Profesija	Pedagogas, istorikas, rašytojas
Kūrybos laikotarpis	XIX a. II pusė
Literatūros judėjimas	Romantizmas
Padarė įtaką	literatūrinės albanų kalbos formavimuisi
Parašas

Naimas Frašeris (alb. Naim Frashëri; 1846 m. gegužės 25 d. Frašeris, dab. Albanija – 1900 m. spalio 20 d. Kadikėjus, dab. Turkija) – albanų rašytojas, dramaturgas, poetas. Rašė albanų, turkų, graikų ir persų kalbomis. Dalyvavo albanų tautinio atgimimo judėjime. Dar vadinamas albanų tautos dainiumi, o jo albaniškai kurta proza turėjo įtakos literatūrinės albanų kalbos formavimuisi.

Šeimos namas Frašeryje

N. Frašerio portretas, 500 lekų

Biografija

N. Frašeris gimė ir vaikystę praleido pasiturinčioje šeimoje kaime, pietų Albanijoje. Čia pradėjo mokytis turkų, persų ir arabų kalbų, o bektašių vienuolyne susipažino su Rytų dvasinėmis tradicijomis. 1865 m. su šeima persikėlė į Janiną (Graikija). Čia lankė Zosimajaus vidurinę mokyklą, kuri suteikė klasikinio išsilavinimo pagrindus pagal vakarietiškas tradicijas. Jis studijavo senovės ir šiuolaikinę graikų, prancūzų ir italų kalbas, be to, privačiai mokėsi rytietiškų kalbų. Jį traukė panteistinė bektašių religija, klasikiniai persų poetai ir Apšvietos amžiaus idėjos. Janinoje įgytas išsilavinimas padėjo tapti XIX a. pabaigos osmanų intelektualu, kuris vienodai gerai jautėsi abiejose kultūrose – Vakarų ir Rytų.

Grįžęs į tėvynę, jis įsitraukė į Prizreno lygos, tautinės albanų organizacijos, veiklą. 1882 m. paliko šalį ir išvyko į Turkiją, kur gavo cenzūros komisijos nario pareigas Osmanų imperijos švietimo ministerijoje. Tuo pačiu metu jam rūpėjo albanų tautos gyvenimas, padėjo išleisti daugelį albanų knygų. Apeidamas draudimą leidiniams albanų kalba, daugelyje jų pasirašinėjo vien savo inicialais. Su broliu Samiu Frašeriu leido periodinį leidinį „Drita“.

Kūryba

Jo ankstyviesiems patriotiniams eilėraščiams pastebimai įtakos turėjo persų ir prancūzų literatūra. Tačiau visą jo kūrybinę karjerą persmelkė sufijų panteizmo idėjos, teigusios apie dieviškąją visko, kas egzistuoja pasaulyje, esmę. Tai atsispindi eilėraščiuose „Fleita“ ir „Lempa“, kuriuose autorius aprašomiems objektams suteikia tam tikros dieviškosios esmės.

N. Frašeris yra patriotinės poemos graikų kalba „Tikrasis albanų troškimas“ autorius. Jis dalyvavo kuriant nacionalines mokyklas Albanijoje, buvo pirmųjų albanų abėcėle parašytų knygų ir vadovėlių autorius. Išvertė Homero „Iliadą“, La Fonteno pasakėčių, parašė straipsnių apie didaktiką ir islamo praktiką.

Svarbesni darbai:

• Bukolikos ir georgikos / Bagëti e bujqësija, 1886 (bukoliniai eilėraščiai)
• Pavasario žiedai / Luletë e verësë, 1890 (lyrinių eilėraščių rinkinys)
• Skanderbego istorija / Istoria e Skënderbeut, 1898 (epas apie Skanderbegą)
• Visuotinė istorija / Istori e përgjithshme, 1886
• Pradžios mokyklos žinios / Dituritë për mësonjëtoret e para, 1888

Atminimas

Visoje Albanijoje, Kosove, o mažesniu mastu ir Šiaurės Makedonijoje bei Rumunijoje, jo atminimui buvo įkurta ir skirta daugybė organizacijų, paminklų, pavadinta mokyklų ir gatvių. Jo šeimos name Frašeryje įkurtas memorialinis muziejus.

N. Frašerio portretas pavaizduotas ant 10, 200, 500 lekų banknoų. Jo vardu pavadintas nuopelnų ordinas, kuris, tarp kitų, buvo skirtas albanų vienuolei Motinai Teresei.