Nadeždos Nagornienės namas
| Nadeždos Nagornienės namas | |
|---|---|
| Nagornienės namo kaimynystėje, dešinėje – Goldbergo namas | |
| Vieta | Kaunas, Putvinskio g. 54 |
| Statusas | registrinis |
| Architektas | Adolfas Netyksa |
| Statybų pradžia | 1933 m. |
| Statybų pabaiga | 1934 m. |
| Paskirtis | gyvenamasis namas |
| Stilius | tarpukario modernizmas |
| Aukštų sk. | 3 a. su pusrūsiu ir mansarda |
| Statusas | valstybės saugomas |
| Reikšmingumo lygmuo | regioninis |
| Įregistravimo metai | 2012 m. |
| Kodas | 34854 |
Nadeždos Nagornienės namas – daugiabutis pastatas Kauno mieste, Naujamiestyje, V. Putvinskio gatvėje, šalia Menininkų namų. Tarpukario laikotarpio architektūros ir istorijos paminklas, vienas iš Kauno modernizmo architektūros objektų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą,[1] pažymėtų Europos paveldo ženklu. Pastatas prie gatvės viena siena, rytų pusėje, sujungtas su vėliau statytu Bero Goldbergo namu.
Nagornienės namą 1933 m. suprojektavo architektas Adolfas Netyksa. Šio namo kieme, V. Putvinskio g. 54A, nuo 1927 m. stovi ankstesnės statybos mūrinis dviejų aukštų namas, kuriam projektą rengė Pranas Morkūnas (1873-1964).[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1910 m. valda priklausė Kauno gubernijos sekretoriaus žmonai Nadeždai Nagornienei, nuo 1925 m. - gydytojai Verai Nagornienei. 1933 m. rytinė sklypo pusė parduota Vandai ir Vytautui Gyliams. Prie gatvės, stovėjo medinis namas. Jo vietoje 1933 m. pradėtas statyti mūrinis trijų aukštų namas. Statybų eigoje išaiškinta pažeidimų dėl projekto nepaisymo, todėl darbai ne kartą buvo stabdomi. Pradėti keli teisminiai procesai dėl savavališkos statybos. Jau pastačius namą, teisiniai ginčai tęsėsi dar dvejus metus. Statybos metu nukrypta nuo projekto – įrengta stogo terasa.[3][1]
Namas atliko vaidmenį Lietuvos ir Vengrijos santykių istorijoje – viename iš butų 1938-1939 m. buvo įsikūręs Vengrijos karalystės garbės konsulatas (pakabinta atminimo lenta).
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nagornienės namas patraukia dėmesį išraiškingu laiptuotu atiku pastato viršuje. Už pastarojo įrengtas atikinis aukštas. Fasadas suskaidytas į du erkerius, kurie antrame ir trečiame aukštuose sujungti balkonais. Erkerių vidiniai kampai, balkonų kraštai užapvalinti. Stogo liniją, atiko pakopas, liniją tarp pirmo ir antro aukštų pabrėžia masyvūs profiliuoti karnizai. Ant stogo įrengta terasa su metaline tvorele į kiemo pusę. Tarpukario Kaune terasa ant daugiabučio namo stogo buvo ypač retai pasitaikantis dalykas.[4][3]
Kiekviename aukšte buvo įrengta po butą, numatytą žmonėms, besiverčiantiems privačia veikla. Butų erdvių išplanavimas tiko gydytojams, teisininkams, kuriems reikėjo įsirengti darbui reikalingus kabinetus. Iš laiptinės vedė atskiri įėjimai į laukiamuosius klientų priėmimui, buvo galima tiesiogiai patekti ir į virtuves.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 „Pastatų komplekso antras namas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Pastatų komplekso septintas namas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ 3,0 3,1 V. Nagornienės gyvenamasis namas Kaune autc.lt
- ↑ Modernizmas ateičiai. Gydytojos N. Nagornienės namas